Seimas verdiktą dėl 200 eurų išmokos visiems pensininkams jau priėmė. Tačiau įstatymą dar gali vetuoti prezidentas.
Šį ir kitus ekonomikos skatinimo klausimus Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu aptarė su Seimo valdančiųjų ir opozicijos atstovais. Ramūnas Karbauskis po pokalbio tikina aiškinęs prezidentui, kad kone vienbalsiai ekonomistų priekaištai dėl beprasmio pinigų taškymo – jam atrodo iš piršto laužti.
„Aš painformavau Prezidentą, kad viešoje erdvėje skleidžiamas melas, neva Seimas priėmė sprendimą dėl pensininkų ir neįgaliųjų 200 eurų ir stengiamasi specialiai nutylėti, kad tai yra penktadalis paramos. Prezidentas neturi jokių abejonių dėl 200 eurų, kuris yra priimtas“, – sako valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Ar tikrai Nausėda Karbauskiui išsakė tokias mintis, prezidento komanda neviešina. Pokalbio detalės liko už uždarų durų. Šalies vadovas yra pareiškęs, kad, jeigu sugalvos būdą, kaip išmokas skirti anksčiau nei rugpjūtį ir dar išplėsti gavėjų ratą, įstatymą vetuos ir tikėsis, kad parlamentarai jį, pakeistą, priims iš naujo. Sprendimą dėl veto šalies vadovas žada dar šią savaitę.
„Tie pinigai turi būti ir gali būti skiriami ne rinkiminiu laikotarpiu, o kuo skubiau“, – pasakoja konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Tiesa, Seimo salėje sprendimas dėl visų išmokų priimtas ir opozicijos balsais – mat smarkiai priešintis priešrinkiminiam dosnumui politikams rizikinga. Ir ekonomistai tvirtina, kad 200-ų eurų išmoka pensininkams – politinis, bet ne ekonominis užmojis.
„Čia yra negražus elgesys. Reikėtų sakyti tiesiai, žmonės pajėgūs suprasti. Tikrai negalim galvoti, kad visi žmonės yra kvaili. Tiesiog jiems reikia aiškinti, kad 200 eurų nieko nesprendžia“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
„Tokios nedidelės apimties išmokos iš principo gali sukelti tik trumpalaikius vartojimo efektus, o tai makroekonomine prasme nėra reikšmingas stimulas“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai neigia Karbauskio žodžius, esą tam numatyti 182 milijonai eurų – palyginti nedidelė suma. Pavyzdžiui, padidinti itin mažas – vienišų senjorų ar šalpos pensijas – biudžetui kainuotų vos keliolika milijonų, tačiau poveikį tie žmonės pajustų didesnį.
„Vienkartiniai pinigai tiesiog išmetami. Tarkim, teisėjų pensijos vidutinės yra tūkstantis eurų ir dar gauna iš „Sodros“. Tai visiems paskleisti vienkartinę išmoką yra labai neracionalu“, – sako R. Lazutka.
Savo ruožtu prezidentas vis garsiau kalba apie savo siūlymą – nuo 20 iki 15 procentų mažinti gyventojų pajamų mokestį.
Nors finansų ministras Vilius Šapoka ne sykį tvirtino į tai žiūrintis skeptiškai, o šiandien pareiškė ieškantis alternatyvų, Karbauskis aiškina, kad siūlymą valdantieji svarstys. Teigiamai į mokesčio mažinimą žiūri ir dalis ekspertų.
„GPM tarifo mažinimas būtų tas kelias, nes jis paliečia ne tik mažiau uždirbančius, bet visus“, – pasakoja I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto ekonomistai pastebi, kad tai palengvintų ne mažiausias, o didesnes pajamas uždirbančiųjų kasdienybę. Pavyzdžiui, dabartinėmis sąlygomis tūkstantį eurų „į rankas“ uždirbančio asmens pajamos sumažinus mokestį padidėtų maždaug 70 eurų.
Tačiau štai „į rankas“ gaunantis 550 eurų dirbantysis džiaugtųsi tik dvidešimt keliais papildomais eurais. O uždirbantis solidžią 2400 eurų „į rankas“ sumą kišenę pasipildytų dviem šimtais eurų. Tiesa, nors atotrūkio tai nemažintų, stimulą pagrindinį šiandienos tikslui – ekonomikos paskatinimui – ši priemonė veikiausiai duotų.
„Tai nėra blogai krizės metu, nes būtų galimybė tiems žmonėms daugiau vartoti. Bet labai svarbu, kad įstatymo pataisa būtų formuluojama kaip laikina – sumažinimas įvedamas metams, o po metų automatiškai grįžtama prie buvusio tarifo“, – teigia R. Lazutka.
Finansų ministerija jau paskelbė prognozę, kad dėl koronaviruso krizės Lietuvos biudžetas šiemet nesurinks pusantro milijardo eurų, tai yra 12 procentų planuotų pajamų. Vien balandį, jau įsibėgėjus karantinui, šių pajamų surinkta trečdaliu mažiau nei planuota.
