Baldų, čiužinių ar kitų namų apyvokos daiktų tarp keturių sienų užsidariusiam pasauliui reikia ir dabar. Todėl Šiauliuose įsikūrusiuose fabrikuose darbas verda ir per karantiną. Kone visi gaminiai iš čia netrukus iškeliaus į užsienį. Tiesa, balandis „Neaustinių medžiagų fabriko“ įmonėms atnešė nemenko nuostolio.
„Praradimai kovo mėnesį sąlyginai nebuvo dideli, tik 2 proc., o balandžio mėnesį turime 30,5 proc. kritimą apyvartos prasme“, – sako direktorius Stanislovas Grušas.
Dėl to įmonės iš 2700 darbuotojų į prastovas išleido ar net išvis atleido 250 žmonių. Visgi dabar reikalai esą taisosi.
„Mes atsispyrėme nuo dugno ir pradedam kilt į viršų. Netgi viena iš mūsų įmonių tris naujus žmones prisiėmė. Kad jau gerėja – tai ir su kolegom, kuriais pasišneku, situacija pas daug ką jau gerėja“, – pasakoja S. Grušas.
Apie įveiktą dugną kalba ir dalis ekonomistų.
„Didėja Lietuvoje ekonominis aktyvumas. Žmonės sugrįžta į parduotuves, darbo vietas, daugėja atsiskaitymų. Dėl to manome, kad juodžiausia, giliausia duobė yra praeityje. Dabar prasideda lėtas ir netolygus atsigavimas, bet atsigavimas“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nors valdžia daug kalba apie būtinybę paskatinti ekonomiką ir suaktyvinti vartojimą, ekonomistai nepastebi, kad žmonės būtų linkę smarkiai taupyti. Pasak Mačiulio, duomenys rodo, kad tautiečiai neketina atsisakyti brangesnių pirkinių.
„Žiūrint į tai, kiek gyventojai jau dabar išleidžia elektronikos, buitinėms prekėms – ne pirmo būtinumo prekėms, tikrai nepanašu, kad bus toks kritimas, koks buvo 2009 m“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tiesa, apklausos rodo ką kita. Kaip skelbia „Spinter tyrimai“, kone trečdalis lietuvių tiems pirkiniams jau ėmė naudoti atsidėtas santaupas. Ką jau kalbėti apie tuos 200 tūkstančių tautiečių, sėdinčių be darbo. O dalis sektorių apie reportažo pradžioje minėtą verslo sėkmę gali tik pasvajoti.
Kelionių agentūroje „Kidy Tour“ laikas sustojo nuo pat karantino pradžios.
„Ruošiamės blogiausiam, tikimės geriausio. Praėjus dviem mėnesiams nuo karantino paskelbimo didesnio aiškumo nėra“, – sako direktorius Gvidas Aukštuolis.
Ankstesniais metais per vieną mėnesį agentūra poilsį užsienyje suorganizuodavo 40-iai tūkstančių lietuvių. O dabar direktorius drąsiausių keliautojų tikisi sulaukti nebent rudenį.
„Mes kalbam apie milijonus. Mums kainuoja išlaikyti ofisus, darbuotojus, o pajamų šiandien negaunam jokių. Kada jas gausim, net neįsivaizduojam“, – pasakoja G. Aukštuolis.
Ko tikėtis iš ateities, nežino ir viešbučiai. Akivaizdu, kad vietos gyventojai toli gražu neužims visų kambarių, planuotų užsienio turistams.
„Jeigu sektorius praras apie 50 proc. darbuotojų – viešbučiuose dirba 8000, restoranuose – 34000, tai Užimtumo tarnybai tai kainuos 126 mln. per metus. Tai tokie skaičiai, nedžiuginantys“, – teigia asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Beje, nors ir kalba apie ūkio atsigavimą, bendrą šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę „Swedbank“ kiek pablogino. Anksčiau bankas skelbė, kad bendrasis vidaus produktas dėl koronaviruso gali susitraukti penkiais procentais, dabar jau kalbama apie 6,5. Visgi kiti ekonomistai dar pesimistiškesni.
„Šių metų susitraukimas gali būti panašesnis į 2009 m. ir kritimas gali viršyti 10 procentų“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuvos bankas jau anksčiau prognozavo dar didesnį – dvylikos procentų nuosmukį. O priežastis, kodėl bankai jau dabar blogina prognozes – silpnas eksportas. Kad ir kiek visi kalbėtų apie būtinybę paskatinti vidaus vartojimą, tai sudaro tik trečdalį ekonomikos.
„Eksportas yra daug svarbesnis mums negu vidinis vartojimas. Praktiškai du trečdaliai ekonomikos yra eksporto dalis. Jeigu Europoje išliks problemos, tos problemos atidundės iki mūsų. Čia yra esminis dalykas“, – sako M. Dubnikovas.
Pasak ekonomistų, mažiausiai dėl šios krizės turėtų nukentėti maisto pramonės, žemės ūkio produkcijos eksporto ir kitų vartojimo prekių gamybos sektoriai. Prognozės skelbia, kad Lietuvos ekonomika šiemet visgi nukentės mažiau nei kaimynių Latvijos ar Estijos. Nekilnojamojo turto kainos esą smarkiai keistis neturėtų, palūkanos augti – taip pat.
