Pavojai galimi ir skiriant lengvatą įmonių pelnams, o bandymas sumažinti Gyventojų pajamų mokestį gali baigtis tuo, kad tuos pačius sutaupytus pinigus iš gyventojų valdžia ištrauks įlindusi į kitą jų kišenę.
Pradėjus teikti pageidavimus būsimai koalicinei sutarčiai, tiek Liberalų sąjūdis, tiek ir Laisvės partija paskelbė sieksiantys per kelis metus sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 20-ies iki 15-os procentų.
„Reikia pripažinti, kad turime Lietuvoje problemą susijusią su tuo, kad Gyventojų pajamų mokestis yra nepagrįstai diferencijuojamas, kartais labai dideles pajamas gaunantis asmuo moka 15 procentų tarifą, samdomas darbuotojas gaudamas gerokai mažesnes pajamas moka 20-ies procentų tarifą. Tai tą problemą reikėtų spręsti, reikėtų suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus, bet nebūtinai prie 15-os“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jei žmogus uždirba tūkstantį eurų ant popieriaus, pagal dabartinius mokesčių tarifus į rankas jis gauna 670 eurų. Jeigu GPM tarifas būtų sumažintas pagal liberalų siūlymą, darbuotojas į rankas gautų apie 700 eurų – maždaug 30-ia eurų daugiau, nei dabar.
Tiesa, valstybei tai kainuotų nemažai, mat gyventojų pajamų mokestis savo dydžiu valstybės biudžete nusileidžia tik pridėtinės vertės mokesčiui. Pagal šiųmetį planą jo tikimasi surinkti beveik 2 milijardus eurų. Bet jeigu galiotų liberalų siūlomas GPM tarifas, valstybės biudžetas būtų maždaug puse milijardo mažesnis.
„Tie, kurie yra verslūs, sumanūs, jauni, darbingi, gerai įsitvirtinę darbo rinkoje, taip, jie labai nori, kad mokesčiai būtų kuo mažesni. Jie nesuka galvos ne tik apie švietimą, bet jie nesuka galvos ir apie tai, iš ko mūsų infrastruktūra yra tvarkoma, iš ko keliai tiesiami, tiltai statomi, aplinka saugoma ir visi tie dalykai“, – pasakoja Buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Liberalai skelbia, kad daugiau pinigų būtų galima surinkti didinant ekologinius mokesčius ir traukiant pinigus iš šešėlio. O prie siūlomo tarifo būtų pereinama per 3-4 metus. Žygimantas Mauricas sako, kad tai gali būti tik patrauklaus įvaizdžio kūrimas.
„Kitų mokesčių žmonės taip nepastebi ir jie gali pasirinkti, ar juos mokėti ar ne. Nes jeigu mokestis pamokestina būtent pajamų uždirbimo momentu tas pajamas, neturi gyventojas kitos išeities. Jeigu, tarkim, yra automobilių mokesčiai, nekilnojamo turto mokesčiai, kažkokie ekologiniai mokesčiai, galbūt kažkokios infrastruktūros mokesčiai. Žmogus gali tada rinktis kiek jisai nori vartoti tų prekių, ar iš viso nori vartoti, gal mažiau vartoti“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Daug aistrų sukėlė ir siūlymas keisti vaiko pinigų mokėjimą. Dabar šiuos pinigus gauna visi, tačiau Laisvės partija nori juos mokėti tik mažiausiai uždirbančioms šeimoms.
„Šitas variantas taip pat buvo svarstytas, na, jis tiesiog buvo atmestas dėl to, jog tos sumos reikšmingai nepasikeistų, o administracinis aparatas turėtų atlikti tiek veiksmų, ir tai kainuotų tiek daug, kad tas darbas būtų beprasmis“, – kalbėjo Finansų ministras Vilius Šapoka.
Bene palankiausiai ekspertai vertina siūlymą neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
„Tai kas yra siūloma, būtų labai panašu į Latvijos ir Estijos modelį, kuomet pelnas lieka įmonėje, jis nėra pamokestinamas ir tokiu būdu gali būti paskatintas darbo vietų kūrimas, didesnės investicijos į infrastruktūrą ir t.t. Tai iš principo mes pagal šį mokestį, pagal pelno apmokestinimą šiuo metu esame mažiau patrauklūs, nei Latvija ar Estija“, – sako N. Mačiulis.
„Šiuo metu progresyvioms investicijoms, investicijoms į technologinį atsinaujinimą taip pat mokesčiai nėra taikomi“, – pasakoja V. Šapoka.
Tačiau pastebima, kad tai nevisad duoda norimą rezultatą.
„Tai susiję su tam tikrais niuansais, labiau su buhalteriniais, nes dažnu atveju, parodžius tą pelną, sugeneravus tą pelną Estijoje, ar Latvijoje, jis vėliau įvairiais kanalais, būdais išteka iš tos šalies į kitas šalis ir galbūt tokios tiesioginės labai didelės naudos neduoda valstybei, tai padaro kitos valstybės žalą“, – teigia Ž. Mauricas.
Dabartinis Finansų ministras ragina būsimą valdžią kuo greičiau atskleisti visą savo mokesčių pertvarkos įsivaizdavimą.
„Jeigu mes siūlome kardinaliai mažinti mokesčius, na pasakę A turime pasakyti B, koks yra šaltinis, arba kokios viešų paslaugų sritys turėtų būti privatizuotos. Kol nėra bendro paveikslo, tos žavingos idėjos labai greitai gali tapti keistomis“, – kalbėjo V. Šapoka.
Dėl koalicinės sutarties ir Vyriausybės darbų programos liberalai su konservatoriais tikisi susitarti kitą savaitę.
