Milžiniškos žmonių eilės Rusijoje rikiuojasi prie bankomatų. Rusus apėmė panika – išsigandę dėl ekonominės krizės žmonės apgulė bankus.
Karštligiškai rusai bando išsiimti pinigus ir ieško bankomatų, kuriuose jų dar yra likę:
„Visi bėga nuo bankomato prie bankomato. Tikisi, kad galės išsiimti pinigų – vieniems pasiseka, o kitiems – ne.“
„Mūsų ekonominė padėtis stipriai suprastės ir šitoje situacijoje – tai yra neišvengiama.“
„Mes šitą irgi pergyvensime, nes viską, ką daro Putinas – aš palaikau.“
Ukrainoje gyvenantis Vasia rodo rusiškų bankų korteles, kuriose buvo visi jo pinigai ir jų dėl Putino invazijos į Ukrainą nebeliko nė kvapo:
„Rodau jums, ETB, Sberbank, Mir. Rytoj turėjau išeiti į pensiją, Putinas man nepaliko jokio šanso – viskas užblokuota. Šitos kortelės atjungtos nuo Swifto – čia nieko neliko.“
Vyras ne tik keikia Putiną, bet bando rusams atverti akis ir ragina išeiti į gatves – pasakyti, ką jie iš tiesų galvoja:
„Aš jo nebijau, pagoogle’inkite jį – kas toks yra Chuilo. Jums iš karto išmes – tai Putinas, ožys. O rusai jo bijo, mes visi matėme, kaip pats Putinas bijo, kgbistas. Žmonės, nustokite jo bijoti – eikite į gatves, rusai, laikas tai sustabdyti.“
Rinkos ekspertai tikina, kad rublis vieną po kito muša vertės antirekordus. Rusijos rublio kursas pasiekė istorinį dugną – 122 rubliai už eurą ir 110 rublių už Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį. Ekonomistų teigimu, situacija blogės sulig kiekviena diena, kol truks konfliktas.
„Rublis prarado dar maždaug trečdalį vertės per šią dieną. Tai, aišku, labiausiai susiję su tuo, kad pritaikytos sankcijos, apriboti atsiskaitymai, įšaldyti kai kurie aktyvai. Tai reiškia, kad rublio vertė fundamentaliai krenta“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvos banko teigimu, rublis šiandien pasiekė savo istorinį dugną – tai yra žemiausias rublio ir dolerio santykis, koks tik buvo fiksuotas.
„Tai jeigu rublio kursas nukrito 30 procentų, tai viskas, kas buvo importuojama iš užsienio, pabrango 30 procentų. Rusijos gyventojams. Tai iš tikrųjų kerta per infliaciją, perkamąją galią, kerta ir per tam tikrus įmonių verslo modelius“, – sako finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Nors visų įmanomų priemonių, kad stabilizuotų rublį griebiasi Rusijos centrinis bankas. Bazinę palūkanų normą didina nuo 9,5 iki 20 procentų, vis tik apginti rublio nepavyksta.
„Jeigu niekas nesikeis, ganėtinai greitai galime pamatyti ir 300 rublių už dolerį. Tai tikrai nenustebintų, nes problemos Centrinio banko yra milžiniškos – įšaldyta pusė rezervo. Taip pat didinamos palūkanos, bandoma suvaldyti kursą. Spėju, kad turguose nacionalinė valiuta yra JAV doleris“, – kalba ekonomistas Marius Dubnikovas.
O štai skrydžiai į rusų taip pamėgtus Turkijos ar Egipto kurortus tampa vis sudėtingesni. Oro linijos keičia išvykimo tvarkaraščius, siūlo keleiviams skristi per Kazachstaną – tad ilgėja skrydžių trukmė.
„Ta vidurinioji klasė įprato atostogauti ir Vakarų valstybėse, ir Turkijoje, kitose pasaulio šalyse. Dabar tų galimybių nebeturi. Ne tik dėlto, kad jos brangios, bet ir uždrausta oro erdvė. Beveik prilygsta toks sprendimas vizos neišdavimui išvykti į Vakarų valstybes“ – sako N. Mačiulis.
O Štai ir gyvas pavyzdys, kai rusų lėktuvas beveik nuskrido iki Niujorko, bet dėl sankcijų turėjo apsisukti ir grįžti atgal.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas skelbia, kad atšaukė planuotą vizitą Jungtinių Tautų Europos būstinėje Ženevoje, kur turėjo dalyvauti Nusiginklavimo konferencijoje. Aiškina, kad negalėjo išskristi dėl oro erdvės sankcijų.
Oro erdvės sankcijos Rusijai išties labai rimtos. Daugiau nei 50 procentų Rusijoje esančių aktyvių komercinių orlaivių lyra lizinguojami. Daugiausia iš užsienyje įsikūrusių kompanijų, didžioji dalis lizinguojami Airijos.
„Ir pagal dabartines sankcijas, berods, iki kovo pabaigos reikia tuos lėktuvus grąžinti į kilmės šalį ir, aišku, tų lėktuvų trūkumas ribos ir skrydžių galimybes. Tas vėlgi paveiks tiek prekybą vidaus, tiek ir kažkokias kitas verslo linijas“, – aiškina J. Markevičius.
O štai Rusijos milijardieriai jau šiaušiasi ir ima reaguoti į Putino invaziją Ukrainoje. Rusijos magnatas Olegas Deripaska paragino padaryti galą „valstybės kapitalizmui“ Rusijoje ir pakeisti ekonominę politiką. Rusijos žydų kilmės milijardierius Romanas Abramovičius Ukrainos prašymu atvyko į Baltarusiją kaip pagalbininkas derybose.
Rusijos Prezidentui Vladimirui Putinui taip oligarchams nudelbus akis teko aiškintis dar praėjusią savaitę, kai griežčiausios sankcijos dar nebuvo įvestos.
„Tai svarbiausia, kad jūs suprastumėte. Tai, kas dabar vyksta pasaulyje…jie mums nepaliko kitų pasirinkimų. Rizikos saugumo srityje buvo tokios, kad kitais būdais ir neįmanoma reaguoti. Visi bandymai nuliniai, nuliniai… Nustebinsiu – nei per milimetrą jie nėjo į derybas“, – sako V. Putinas.
Ir dar Putinas bando juos įtikinti, kad karas buvo reikalingas – neva pavojingoje padėtyje atsidūrė Rusija.
„Noriu dar kartą jums pabrėžti – galėjo tokias rizikas sukelti, kad net neaišku, kaip mūsų šalis būtų egzistavusi“, – kalba V. Putinas.
Vis daugiau turtingo Maskvos elito reiškia nepasitenkinimą Putino vykdomu karu Ukrainoje. Milijardierius bankininkas Olegas Tinkovas tiesiogiai pasisakė prieš karą. Jis pareiškė, kad Ukrainoje kasdien žūsta nekalti žmonės, tai neįsivaizduojama ir nepriimtina. Tiesa, jau ir patys rusai atvirai juokiasi iš Putino.
