Tokių gėlių, kuriomis galima pamaloninti gomurį – gausybė. Štai Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode viena už kitą įstabesniais žiedais vilioja viendienės.
Botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius tikina, jog viendienės turi labai įdomų skonį.
„Jos turi saldumo šiek tiek, be abejo, kaip ir visa kita nereiktų padauginti – jei daug suvalgysite galima ir dekoratyviai apsivemt kartais“, – pasakoja K. Obelevičius.
Viendienių žiedai tinka salotoms ar troškiniams, labai skanūs kepti. O skirtIngų spalvų ir rūšių viendienų žiedlapių ir skonis skiriasi – tad įtiks net didžiausiam gurmanui.
„Gėlių karalienės rožės svaigina ne tik aromatu, jos - tikras smaližių džiaugsmas.
Galima uogienes virti labai skanias ir kvapnias, galima sirupą daryt – panaudojimas didelis, cukatus galima daryti iš vainiklapių“, – tvirtina K. Obelevičius.
Daugelio gėlių žiedai desertams, salotoms ar karštiesiems patiekalams suteikia pikantiško skonio ir aromato, o kur dar gausybė juose slypinčių naudingų ir vaistinių medžiagų.
Pasak profesorės Onos Ragažinskienės, aštroko skonio nasturtos – vitaminų šaltinis. Jos gerina virškinimą ir veikia kaip antibiotikai.
„Jie tinka prie vieno kąsnio sumuštinių, dedam sūrį ar ką turim, gaunam įdomų specifinį skonį. Vaikai ima ir geria nektarą, suaugę valgo žiedus“, – atskleidžia O. Ragažinskienė.
Švieži arba džiovinti ryškūs medetkų žiedlapiai - naujas skonis maisto racione ir puikus šafrano pakaitalas. O priešuždegiminėmis savybėmis pasižymintys saldoki serenčių žiedai valgomi tik jauni.
Visų valgomų gėlių žiedus ar žiedlapius galima išsaugoti ir žiemai – užšaldyti ledukuose. Tada jie tiks kokteiliams ar gaiviesiems gėrimams, o išdžiovinti ištepus kiaušinio baltymu išplaktu su šiek tiek cukraus ir šaukšteliu vandens, nuostabiai papuoš patiekalus.
Bet ar viskas kas gražu akiai – tinka ir mūsų skrandžiui? Specialistai įspėja – dideliu kiekiu gėlių nepiktnaudžiauti, kad nesugadintų patiekalo ir neišderintų organizmo virškinimo sistemos.
„Šitų valgomų augalų žiedų turėtume vartoti atitinkama proporcija, kad tie žiedai neužgožtų pagrindinio patiekalo skonio. Tik viena dešimtoji jų turėtų atsidurti mūsų lėkštėje“, – teigia O. Ragažinskienė.
Ištroškusiems egzotinių skonių patiks rūgštoki begonijų ar kartoki jurginų žiedai, o gal karštu vandeniu nuplikyti chrizantemų žiedlapiai.
Didelės cukinijų žiedų taurės ruošiamos kaip karštieji užkandžiai, o kepami dar neišsiskleidę saulėgrąžų žiedai primena artišoku.
O štai pakalnučių, raganių, hortenzijų, azalijų, narcizų, rododendrų ar tulpių žiedlapių specialistai sako į burną jokiu būdu nedėti.
„Visi bulvinių šeimos augalai, pradedant bulvės žiedais, kurių šiukštu negalima valgyt - nei žiedų, nei tų mažų bulvyčių, kurios užsimezga, nes turi salonino, labai nuodingos medžiagos. Ir baigiant visokiom šunvyšnėm, durnaropėm“, – įspėda K. Obelevičius.
Tad prieš skanaujant neįprastą gėlę, būtina pasidomėti, ar ji nežalinga. PatiekalaI iš gėlių žiedų gaminami jau tūkstantmečius, ypač daug jų išragauta Prancūziją valdant karaliui Liudvikui XIV, kuris itin aukštino rafinuotą virtuvę.
