12-metis į pamokas atsinešė pistoletą. Apie tai, kad vienoje nedidelėje Dzūkijos ugdymo įstaigoje mažametis visą dieną vaikščioja su ginklu kuprinėje, Alytaus policija sužinojo po pietų, jau baigiantis pamokoms. Ginklas buvo neužtaisytas.
„Vienoje iš Veisiejuose esančių švietimo įstaigų, 12-metis berniukas su savimi turėjo šaunamąjį ginklą. Atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, kad tai yra galimai dujinis pistoletas. Tiesa, jis buvo be dėtuvės“, – komentuoja Alytaus VPK atstovė Kristina Janulevičienė.
Pirminiais duomenimis, mažametis ginklu nesišvaistė. Į mokyklą atsinešė esą pasipuikuoti prieš draugus. Pistoletą sako radęs namuose. Pareigūnai neturi duomenų, kad kas nors iš šeimos narių turėtų leidimą laikyti ginklą.
„Būtų labai baisu, jei tas ginklas būtų iššovęs. Ir šiandieninėje situacijoje, vakar dienos problemą mes visi turime priimti kaip pamoką ir ženklą, kad mūsų vaikai nerimauja, mūsų vaikams nesaugu ir kiekvienas mūsų veiksmas, sprendimas juos įtakoja. Mes turime būti labai atidūs savo vaikams“, – teigia Lazdijų merė Ausma Miškinienė.
Anot rajono merės, jau ir dabar mokyklose skiriamas didesnis dėmesys vaikų psichologinei būklei nei iki karo Ukrainoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, kad ministerija gauna signalų, jog vaikai jaučiasi nesaugiai ir jiems reikia pagalbos.
„Jaučiame, kad kai kuriems vaikams labai neramu. Tai labai svarbu, kaip šeima elgiasi šiuo laikotarpiu, kaip bendrauja su vaiku. Tai tikrai esame gavę, esame padėję, esame konsultavę. Tokių atvejų tikrai yra. Natūralu, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu ir mūsų vaikams yra neramu ir jiems reikalinga pagalba“, – kalba ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot vaikų psichologų, vaikai neišvengiamai gauna daug informacijos apie šalia vykstantį karą. Jei ne namuose namuose, mokykloje, informacijos jie patys susiranda internete. Svarbiausia, pasak specialistų, kad vaikus pasiektų teisinga informacija. Jie turi žinoti ir apie grėsmę, bet tuo pačiu ir jaustis kuo saugiau.
„Karo tema neturi būti tabu. Jei vaikai kažko klausia arba apie tai žaidžia, arba domisi, nereikia nukirsti ir sakyti kiek čia galima apie tai kalbėti. Tikrai atsakyti kuo ramiau į jų klausimus, sudaryti galimybę kalbėti“, – aiškina psichologė Jūratė Baltuškienė.
Kad vaikams rūpi karas, sako ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos vadovė. Su moksleiviais apie tai kalba šios mokyklos klasės auklėtojai, socialiniai pedagogai, įstaigos psichologai. Kitą savaitę mokykloje vyks pratybos, kaip evakuotis.
„Mokytojai dabar žymiai giliau akcentuoja, diskutuoja šiomis temomis. Taip pat mes bendradarbiaujame su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste, kuri visose klasėse veda pirmosios pagalbos užsiėmimus, diskutuojame su mokinių taryba, mokiniais, tėveliais, kokios jie norėtų konkrečiai informacijos“, – kalba gimnazijos direktorė Jurgita Mozerienė.
Anot vaikų psichologės, susitvarkyti su patiriamu stresu padeda rutina ir tai, kaip tėvai ar kiti suaugusieji reaguoja į karą.
„Įprasti dalykai irgi labai ramina. Vienodas tvarkaraštis pamokų, užsiėmimai, būreliai, vakarienės, pasakos prieš miegą ir taip toliau. Kuo daugiau rutinos irgi prisideda prie tokio nusiraminimo“, – sako J. Baltuškienė.
Vaikus patariama įtraukti ir į savanorišką veiklą Ukrainai paremti ar pakviesti juos dalyvauti palaikymo akcijose.
