Netikėtos emocijos ištinka kaunietę paspaudus šautuvo gaiduką. Ji kartu su kolegomis atėjo į šaudyklą pasimokyti šaudyti.
„Dabartinių įvykių akistatoje tai iš tikrųjų reikalinga ir vertinga ir kad su ginklu rankoje nesijaustum naujokas“, – sako besimokantis šaudyti Tautvydas Aviža.
Šaudyklos vadovas tik patvirtina kalbas, kad žmonių noras išmokti naudotis ginklu išaugo kartais, tad ir darbo tempus tenka dvigubinti.
„Visuomenė ruošiasi ir ne tai, kad ją apgintų kariuomenė, ar ne, bet ir patys, kas tikrai yra smagu“, – kalba „Ginklų klubas“ vadovas Marius Sitnikovas.
„Bet kuri šalis, kurios gyventojai visi gali apsiginti patys, tu nenori tokius šalies pulti. Labai geras pavyzdys buvo Suomija. Aišku, jiems per II pasaulinį karą teko tas konfliktas, bet dėl to, kad gyventojai visi iki vieno mokėjo nerealiai gerai šaudyti, tai Rusijai taip ir nepavyko jos užimti“, – teigia „Ginklų klubo“ narys Marius Kurpoviesas.
15min.lt užsakymu, kovo 16–22 dienomis atlikta „Norstat LT“ apklausa skelbia, kad tėvynę užpuolus Rusijai, ją ginklu gintų daugiau nei pusė lietuvių – 52 procentai. o tarp karo prievolininkų – vyrų nuo 18 iki 55 metų amžiaus – šis rodiklis siekia 70 proc. Kad karo atveju į rankas imtų ginklą sako ir dauguma kalbintų panevėžiečių:
„Mano visa aplinka apsiginklavę, eis ginti.“
„Būtina eit. Jeigu mes patys neisim, kas tada ją gins?“
„Vienas žodis – žinoma. – Nesudvejotumėt? – Ne. Nors gyvenu ne Lietuvoje.“
„Nes patinka šaudyti. Nuo kompiuterinių žaidimų, bet tiesiog eičiau ginti.“
„Nesu tiek patriotiškas, kad mirčiau be reikalo.“
„Jeigu esi netreniruotas žmogus, neturi karinės patirties, gali daugiau padaryti žalos negu naudos. Patriotizmas yra stiprus, bet reikėtų treniruočių.“
„Aš turbūt saugočiau savo vaiką.“
„Dirbčiau Tėvynės labui. Taip ir prisidėčiau. Aišku šautuvo neimčiau, juk vis tiek nepataikyčiau.“
Į rankas ginklo dėl savo šalies nepabijotų paimti net ir garbingo amžiaus klaipėdiečiai:
„Reikėtų prisiminti. Kažkada mokykloje naudojomės mūsų laikais. – Mokat kalašnikovą užsimerkusi išrinkti? – Užsimerkus gal nebe, bet prisiminus gal ir galėčiau.“
„Automatą mokėčiau išardyti. – O šaudyti? – Nu ir šaudyti gal. Ginčiau turbūt.“
„Labiausiai norėčiau su medicinine ta pagalba, kadangi fiziškai nesu labai stiprus, bet su ginklu žinoma ginčiau.“
„Turbūt vyrui sriubą virčiau, kad gintų su ginklu rankoj.“
Apklausa rodo, kad ginklą į rankas imtų ir kai kurios moterys. Tarp tų, kurie apklausoje sakė, kad gintų tėvynę ginklu, 38 proc. moterų.
O neginkluotame pasipriešinime dalyvautų beveik trečdalis – 39 proc. moterų ir 14 proc. vyrų.
„Visada tiesiogiai karinėse pajėgose dalyvauja 2–3 procentai. Visi kiti yra palaikantys, sudarantys užnugarį ir rezervą, taip kad tai yra geras procentas, geras nusiteikimas visuomenėje“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Planuojant gynybą, planuojant mūsų pajėgumus, planuojat kokį turėtumėm šiai dienai rezervą tai tikrai daug ką sakantys žodžiai arba daug sakantis faktas, bet pasakyti yra viena, įgyvendinti yra kita“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Tokius apklausos rezultatus, anot politologės Ainės Ramonaitės, galėjo lemti tai, kad žmonės mato realią grėsmę. Kita vertus, ukrainiečių patriotizmas yra užkrečiantis pavyzdys.
„Visų pirma, tai yra ir atgrasymo žinutė Rusijai ir kitas dalykas – ta piliečių valia yra toks lemiamas momentas – tiek patiems kariams, tiek ir apskritai priešui, nes iš tikrųjų ta tokia totalinės gynybos idėja yra tokia, kad priešas nežinotų iš kurio namo jam gali grėsti pavojus ir visur jaustų tą tokią baimę“, – komentuoja politologė Ainė Ramonaitė.
Lyginti su 2017-aisias atlikta apklausa, lietuvių noras priešintis šiuo metu yra išaugęs.
„Ten mes klausėme, jeigu kiltų karas ar jūs asmeniškai prisidėtumėte prie Lietuvos gynybos. Nebuvo pasakyta ar ginklu ar ne ginklu. Tiesiog ar asmeniškai prisidėtumėte, tai tada 42 procentai atsakė, kad prisidėtų, apie 25 procentus atsakė, kad ne ir kiti sakė nežinau, tai jeigu mes lyginsim su tais rezultatais, tai šitie yra nepalyginamai geresni“, – sako A. Ramonaitė.
Ir visgi Ukrainoje tęsiantis Rusijos invazijai, tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas jaučiasi pasirengęs apsisaugoti nuo galimų pavojų. Tą rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Beveik 39 procentai apklaustųjų nurodė nesijaučiantys pasirengę, nes tam trūksta pinigų ar informacijos, o kiek daugiau nei 15 procentų teigė nesantys pasirengę, nes išvis nemato tam poreikio.
„Faktas, kad tos informacijos nėra pakankamai, galbūt ir dėmesio nėra pakankamai tada, kada reikėtų tą informaciją įsidėti į galvą, susivirškinti, nusipirkti tuos kelis didelius bambalius, atsiprašau už žodį vandens, kad jie būtų namuose ir taip toliau, tai, žinoma, kad čia turim ką tobulinti ir tobulinsim, bet manau, kad dabar pagrindinis dalykas yra jog išliktumėm visi ramūs, susitelkę“, – kalba I. Šimonytė.
Remiantis apklausos duomenimis, ginkluotame ir neginkluotame pasipriešinime iš viso dalyvautų beveik 80 procentų lietuvių.
