Vietinius javus augintojai eksportuoja ir iš to, panašu, šįkart neblogai uždirbs. Visgi ekonomistai aiškina, kad net ir duonos kainą labiausiai pučia ne kviečių, o dujų ir elektros kaina, tad pagrindinis receptas nuo infliacijos – energetinė nepriklausomybė nuo agresorės Rusijos.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kepalas duonos, ištrauktas iš vienos Panevėžio kepyklos krosnies, dar neseniai kainavo eurą trisdešimt. Dėl į viršų šovusios infliacijos neseniai jis pabrango 10 centų, o Rusijai užpuolus Ukrainą verslininkai nemato kitos išeities, kaip tik kainą vėl didinti.
„Šią savaitę mums pabrango 35 proc. kvietiniai miltai, tai kitą savaitę turėtume branginti produkciją 7 proc.“, – tikino „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.
Miltus įmonė perka iš vietinių malūnų. Dar vasarą už toną ji esą mokėjo 500 eurų, o dabar jau 1200 eurų.
„Čia išvis kosminės kainos, mes dabar negalim nieko nuspėti ir galvoti į priekį. Gyvenam savaitės, dviejų savaičių tendencijom. O kas bus, negalim pasakyti“, – teigė V. Baranauskas.
Kita, Šiauliuose įsikūrusi kepykla, duonos produktus jau kiek anksčiau pabrangino 20 procentų.
„Mes nebegalim planuoti branginti, nes duona darosi prabangos prekė“, – sakė „Verbūnų duonos“ direktorius Eugenijus Dajoras.
Įmonės direktorius irgi vardija, kas didina sąnaudas, jau nekalbant apie elektros, dujų ir pačių grūdų kainas.
„Ir priedai, ir razinos brango, mielės, cukrus. Nėra tokio produkto, kuris nebūtų brangęs. Ir brangimas ženklus, nuo 50 iki 70 proc.“, – aiškino E. Dajoras.
Apie tai, kad didins kepinių kainas, TV3 žinioms ne viešai patvirtino ir dalis didžiųjų šalies duonos gamintojų. Esą ne iškart, tačiau po mėnesio kito produkcijos kaina gali didėti mažiausiai 15 procentų. Nepaisant to, kad javų Lietuva užsiaugina daug ir iš Rusijos beveik neimportuoja.
„Užauginam žymiai daugiau negu mums reikia vidaus rinkoje, keturis kartus daugiau užauginame negu suvartojame. Čia yra gera žinia mūsų žmonėms, kad ko jau ko, bet grūdų Lietuva nepritrūks“, – teigė Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Trinti rankomis gali ir patys javų augintojai, nes į viršų šovus kainoms tarptautinėje rinkoje už eksportuotus grūdus jie užsidirbs daugiau. O pirkėjai Lietuvoje vis tiek mokės brangiau, nes duonos gamintojai grūdus perka tarptautinėje rinkoje.
„Mūsų grūdų kaina priklauso nuo pasaulinės rinkos, nes esam atviros rinkos dalis. Jeigu visam pasauly brangsta grūdai, brangsta ir Lietuvoje, neišvengiamai“, – tikino A. Macijauskas.
„Užsidarė Rusijos, Ukrainos rinkos, lietuvių augintojai grūdus išveža kitur ir išeina disbalansas grūdų rinkoje“, – teigė „Verbūnų duonos“ direktorius.
Būtent Rusija buvo didžiausia pasaulyje grūdų eksportuotoja, tačiau dabar ši žaliava demokratiniam pasauliui tapo nepageidaujama, o tai bent kol kas ir kelia kainas rinkose. Tiesa, grūdų kaina sudaro vos dešimtadalį kepinio kainos. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, kur kas labiau duoną brangina dujos ir elektra, todėl svarbiausia ateityje užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
„Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau paaštrino disbalansus energetikos nešėjų rinkoje ir tos kainos jau muša ilgalaikius rekordus. Natūralu, kad tokia aplinka ir toliau vers įvairių prekių gamintojus įskaičiuoti šitą faktorių“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Mėgstamų duonos produktų kainų šuolius pirkėjai stebi jau senokai:
„Pabrangusi 30 centų. O dabar akcija.“
„Buvo 0,8 €, 0,9 €, o dabar jau ir eurą tempia.“
„Žiūrim, kada nuolaida. Valgyt vis tiek reikia.“
„Nėra žodžių. Negi tie grūdai pabrango. Jie dar sandėly guli, o jau kainos kokios? Iš nelaimių visi pelnosi. Turtingi turtėja, o vargšai skursta.“
„Reikia su tuo susitaikyti, mažiau panikuot.“
„Be duonytės juk nevalgysi mėsytės, o jeigu išeina mėsytės, sukrapštysim ir duonytei.“
Valdantieji aiškina, kad užsidaryti nuo tarptautinės rinkos ir riboti eksporto negali. Tačiau Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo didinti valstybės grūdų rezervą ir fiksuoti atsargų kainą.
„Galėtų sudaryti sutartis su augintojais ir jau dabar fiksuoti kainas ir kiekius, išsaugant grūdus pas pačius žemdirbius, jų aruoduose, kad nebūtų suvežta grūdai į vieną vietą. Valstybės rezervo įstatymo pakeitimą dabar svarstysime Seime“, – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Statistikos departamentas patikslino ir vasario mėnesio infliacijos skaičius. Jie keliomis dešimtosiomis procento didesni nei prognozuota, palyginti su pernai vasariu, kainos išaugo daugiau nei 14 procentų.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
