Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo. O pagrindinės šalies ligoninės nuo koronaviruso jau pradėjo skiepyti ne tik medikus, bet ir pirmuosius pacientus.
Pirmoji Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės „Moderna“ vakcinos partija nuo koronaviruso į Lietuvą turėtų atkeliauti jau kitą savaitę. Lietuvai atiteks 496 tūkstančiai „Moderna“ vakcinos dozių. Kol kas tai yra 3,5 karto mažesnis kiekis nei rezervuota „BioNtech“ ir „Pfizer“ gaminamų skiepų dozių. Jau kitą savaitę Lietuvą pasieksiančios vakcinos skaičius nėra skelbiamas, tačiau aišku, kad jis nebus didelis.
„Lietuvos įsigyjamas beveik pusės milijono kiekis yra išdėstytas per visą sutarties galiojimo laiką, tai per sausį ir vasarį tie kiekiai bus kur kas mažesni – daugiau simboliniai“, – sako Valstybinės vaistų kontrolės viršininkas Gytis Andrulionis.
„Moderna“ vakcinos transportavimas gerokai paprastesni nei „BioNtech“ ir „Pfizer“, mat jai nereikia ultra žemos temperatūros šaldiklių. Vakcina bus gabenama minus 20 laipsnių temperatūroje. Ir ja gyventojai bus paskiepyti du kartus. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo padarius 28 dienų tarpą.
O štai pagrindinės šalies ligoninės jau pradėjo skiepyti pacientus vakar atgabenta trečiąją „BioNTech ir Pfizer” vakcina. Kauno klinikose paskiepyti penki pacientai.
„Penki pacientai, kuriems buvo atliekamos hemodializės, jie atitiko kriterijus ir tie penki buvo paskiepyti, kuriuos buvo galima“, – pasakoja Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas.
Tiesa, dabartiniai į šalį gabenamų vakcinų kiekiai sveikatos apsaugos ministerijos netenkina. Kilus viešam nepasitenkinimui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sveikatos apsaugos viceministrė pažadėjo aiškintis, ar Lietuva nelaukdama Europos Komisijos sprendimo gali pati savarankiškai pasitvirtinti kitas vakcinas ir pradėti skiepyti daugiau žmonių.
„Visų pirma, ar teisiškai tai yra galima, kokią tai įtaką turės mūsų susitarimas su Europos Komisija dėl bendro įsigijimo, ar tai neturės jokių pasekmių. Lygiai taip pat pasirinkus tokį būdą, ar būtų reali galimybė įsigyti tas vakcinas“, – teigia viceministrė Živilė Simonaitytė.
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo Gyčio Andrulionio, pagal galiojantį Farmacijos įstatymą sveikatos apsaugos ministras gali priimti sprendimą tiekti rinkai neregistruotus vaistinius preparatus. Tiesa, jei Lietuva pasitvirtina vakciną pati, ji prisiima visą riziką ir atsakomybę už galimą žalą.
„Mes neturime pilnos informacijos apie vakcinų saugumą, veiksmingumą ir visus kitus duomenis. Kai farmacijos kampanija kreipiasi dėl registracijos, jie labai tvarkingai visus tuos duomenis pateikia. O šiuo atveju mes tų duomenų turime minimaliai ir kai kurie klinikinių tyrimų duomenys yra dar ir konfidencialūs“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Toliau diskusijos verda ir dėl didesnio vakcinos dozių panaudojimo iš vieno buteliuko. Šiuo metu atskiedus vieną flakoną vakcinos paskiepijami 5 žmonės.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad reikia pasinaudoti kitų šalių praktika, kurios paskiepija ir 6 ar net 7 asmenis nuo koronaviruso.
„Jeigu mes pasakėme, kad penkios dozės tuo skiedimu buvo geros, kodėl ta šeštoji staiga pasidaro nebegera ar netinkama. Dėl ko ją reikia išmesti? Tai ministras turi visas galimybes tą padaryti ir aš siūlyčiau nieko nelaukti“, – sako buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerija kol kas ligoninėms skiepyti daugiau nei penkis asmenis iš to paties vakcinos flakono neleidžia.
„Europos vaistų agentūra turi labai rimtų abejonių, ar tai galima daryti dėl įvairių dalykų, netgi priemonių – švirkštų, kurie yra naudojami. Mes neatsisakome tokios galimybės, bet visų pirma turime užsitikrinti žmonių saugumą“, – pasakoja Ž. Simonaitytė.
O štai privačios klinikos sulaukia tūkstančių užklausų, žmonės domisi, kada jie galės privačiai pasiskiepyti nuo koronaviruso. Mat šiuo metu nuo COVID-19 prioriteto tvarka skiepijami medikai, kovojantys priešakinėse linijose, didžiausios rizikos pacientai, taip pat savanoriai, kurie bus išdirbę ligoninėje ne mažiau kaip 16 valandų per dvi savaites, socialinės globos ir slaugos įstaigų pacientai.
„Ne tik prioritetinės grupės nori vakcinuotis, kiekvieną dieną mes sulaukiame įmonių, organizacijų, pavienių asmenų kreipimosi apie norą skiepytis. Bet kaip žinome, dabar yra prioritetinės grupės skiepijamos ir visos vakcinos yra perkamos valstybių centralizuotai“, – teigia „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė dar šiandien pareiškė, kad su sveikatos ekspertais yra kalbamasi apie imuniteto skiepų paso kūrimą. Tokį pasą galėtų gauti tie žmonės, kurie jau yra paskiepyti arba persirgę koronavirusu ir turi imunitetą, mat šis, anot specialistų, išlieka apie pusę metų. O skiepų pasą turintiems asmenims karantino reikalavimai švelnėtų.
„Tai galėtų būti viena iš minčių, kuri supaprastintų karantino reikalavimus daliai visuomenės. Nes dabar sugriežtinus karantiną, kurie jau yra persirgę kovidu, teko girdėti, kodėl jiems turi būti taikomi tokie patys apribojimai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Dar šiandien Vyriausybė pakeitė išankstinę pirkimo sutartį su farmacijos kompanija ,,BioNTech ir Pfizer“. Lietuva papildomai siekia įsigyti 550 tūkstančių papildomų vakcinos nuo koronaviruso dozių. Tačiau tikslus jų skaičius paaiškės tik pasibaigus deryboms.
