Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Lietuvos onkologų draugija (LOD) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kritiškai vertina antradienį pristatytą prioritetinių grupių vakcinacijai nuo COVID-19 sąrašą, kuriame neįrašyti onkologinėmis ligomis sergantys pacientai.
„Suprantama, kad esant ribotam vakcinos kiekiui pirmiausiai skiepijamos pažeidžiamiausios grupės. Visgi nesutinkame, kad onkologiniai pacientai nėra priskirti šiai kategorijai. Daugelio šalių patirtis rodo, kad vėžiu sergantys pacientai nėra imlesni virusui, tačiau šiai imunosupresuotų pacientų grupei būdingas didesnis COVID-19 ligos komplikacijų ir mirčių nuo nuo šios infekcijos dažnis“, – dėstoma jų pareiškime.
Jie priminė, kad Europos ir Amerikos tyrėjų atlikti didelių imčių tyrimai parodė, kad sergant vėžiu sunki COVID-19 ligos eiga pasireiškia maždaug ketvirtadaliui pacientų:
„Išskirtinai sunkiai COVID-19 pasireiškia plaučių vėžiu sergantiems pacientams. TERAVOLT tyrime dalyvavo virš tūkstančio plaučių vėžiu sergančių pacientų iš viso pasaulio, deja, bet nuo COVID-19 ligos mirė trečdalis. Įprastas populiacinis sunkios eigos COVID-19 ligos dažnis yra apie 5 proc. nuo visų infekuotų atvejų. Akivaizdu, kad dėl sunkesnės infekcinės ligos eigos vėžiu sergantys pacientai turėtų būti skiepijami pirmumo tvarka.“
Kitur skiepija antru prioritetu
Kritikuodami tokį sprendimą NVI ir pacientų atstovai priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prioriteto tvarka rekomenduoja skiepyti medikus ir vyresnio amžiaus gyventojus. Antruoju prioritetu siūloma skiepyti vėžiu sergančius pacientus, neišskiriant onkologinės ligos tipo.
„JAV pirmiausiai skiepijami medicinos darbuotojai (1a prioritetas), vėžiu sergantys pacientai ir visi vyresni nei 65 metai (1b prioritetas), Australijoje medikai, vyresnio amžiaus gyventojai bei sergantieji sunkiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį, priskirti 1 prioritetui.
Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje prioritetas 1 skirtas vyresnio amžiaus gyventojams, o sergantieji vėžiu skiepijami 2 prioritetu. Belgija, Liuksemburgas, Švedija pirmiausia skiepija visus sergančius vėžiu ir medikus, o Vokietija skiepų prioriteto grupę aprašo taip: „asmenys ar asmenų grupės, kurių amžius ar sveikatos būklė didina rimtų ar mirtinų ligų progresavimo riziką“- t. y. tie, kurių nepaskiepijus gresia rimtas sveikatos būklės pablogėjimas ar mirtis“, – aiškiname pareiškime.
Kada skiepas nerekomenduojamas
Be kita ko, apžvelgus Europos medikamentinės onkologijos (ESMO) ir Amerikos klinikinių onkologų (ASCO) draugijų rekomendacijas, primenama, kad kiekvienas pacientas ir jam skirtas gydymas yra unikalūs, tad ir COVID-19 skiepų poveikis gali skirtis:
„Idealiu atveju prieš skiepus vėžiu sergantis pacientas, ypač esantis aktyvaus gydymo etape, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju onkologu ar šeimos gydytoju dėl tinkamiausio skiepų laiko ir galimų sąveikų su vėžio gydymu. Diskutuojama dėl vakcinos efektyvumo onkologiniams pacientams, esantiems aktyvioje gydymo fazėje, kai neretai sumažėja imuninės sistemos ląstelių kiekis bei imuninio atsako efektyvumas.
Tikėtina, kad tokioje būklėje vakcinos poveikis gali būti silpnesnis, nors tą patvirtinančių tyrimų kol kas nėra. Specialistai remiasi gripo vakcinos tyrimais, kurie parodė, kad sezoninio gripo skiepai aktyviai gydomiems onkologiniams pacientams nebuvo mažiau efektyvūs nei kitiems tyrimo dalyviams. Išimtimi galėtų būti kraujo vėžiu sergantys pacientai, kurie gydomi B ląsteles slopinančiais preparatais ar kuriems atliekama kaulų čiulpų transplantacija. Jiems skiepas aktyvaus gydymo etape nerekomenduojamas.“
Priduriama, kad šiuo metu vėžiu sergantiems pacientams svarbu saugiai sulaukti skiepų, o specialistams – paruošti tinkamas vietas ir grafikus imunosupresuotų onkologinių pacientų skiepijimui.
Šiuo metu Lietuvoje vėžiu sergančius pacientus numatoma skiepyti 9-uoju prioritetu ir tai tik gaunant aktyvų vėžio gydymą, kai imunitetas yra slopinamas vaistų ar kito priešvėžinio gydymo.
Dulkys: dabartinis planas nėra nepajudinamas
Paklaustas, ar planuojama onkologinius pacientus įtraukti į aukštesnius skiepijimo eiliškumo prioritetus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad tos grupės buvo pakankamai išsamiai išdiskutuotos ir yra tikimybė, kad galbūt kažkas buvo nenumatyta.
„Į visus savo nutarimus, dokumentus žiūrime kaip į gyvus, kurie gali būti tobulinami, išdiskutuojami, priklausomai nuo to, kiek vakcinų atkeliaus ir vertinant kitus argumentus“, – spaudos konferencijos metu sakė jis.
Jam antrindamas Ekspertų tarybos prie Vyriausybės Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas prof. Laimonas Griškevičius Laimonas Griškevičius pastebėjo, kad esant tokiems mažiems vakcinos kiekiams sunku išskirti, kurie būtent onkologiniai pacientai patys pažeidžiamiausi.
Kol kas kaip labiausiai pažeidžiamos įvardytos šios pacientų grupės: tiems, kuriems taikoma peritoninė dializė ir hemodializė, transplantuoti pacientai, onkohematologiniai pacientai, retomis imunodeficito ligomis sergantys pacientai.
Portalas tv3.lt primena, kad ministerija paskelbė konkretų planą, kada asmenys būtų vakcinuojami.
