• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atomazga dešimtmetį trukusiame teismų maratone. Nidoje griaunami „Nidos seklyčia“ pavadinti svečių namai.

Atomazga dešimtmetį trukusiame teismų maratone. Nidoje griaunami „Nidos seklyčia“ pavadinti svečių namai.

REKLAMA

Nors jie čia prieš 15 metų išdygo su leidimais, baigus statybas paaiškėjo, kad leidimai buvo neteisėti, tad teismas nurodė dalį statinio nugriauti.

Panašu, kad už valdininkų klaidas sumokės visi šalies gyventojai. Statinio savininkas žada paduoti valstybę į teismą ir tikisi išsireikalauti pustrečio milijono eurų.

„Nidos seklyčios“ savininkas į griaunamą namus žiūri su ašaroms. Verslininkas pats išsikvietė laužtuvais ir kirviais ginkluotus vyrus, kad jo valdomą turtą nugriautų. Sako, nebeturintis jėgų kovoti teismuose, kurie tęsiasi jau dešimtmetį. Teismai įpareigojo vyrą dalį statinių nugriauti, o nuo šių metų pradėjo kapsėti baudos, todėl vyras ir iškvietė darbininkus.

„Širdį skauda labai, bet laukimas man kainuoja 50 eurų į dieną. Jau sumokėjau 3000 eurų. Gavau kalėdinę dovaną – baudą“, – sako verslininkas Romas Kvaselis.

REKLAMA
REKLAMA

Visa ši istorija siekia dar 2004-uosius, kai už 600 tūkst. eurų prasidėjo šioje vietoje stovėjusios seklyčios rekonstrukcija bei papildomos statybos. Verslininkas gavo leidimus ir seni pastatai atgimė naujai. Tačiau 2006-aisiais, gindami viešąjį interesą, prokurorai ėmė siekti, kad šie leidimai būtų panaikinti. Esą pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą.

REKLAMA

Maža to, 2012-aisiais paaiškėjo, kad leidimai apskritai išduoti neteisėtai. Tada ir įsisuko teismų maratonas. Byla nukeliavo net iki Konstitucinio teismo, tačiau verdiktas išliko verslininkui nepalankus – per rekonstrukciją pastatyti statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir darko Kuršių nerijos kraštovaizdį, todėl svečių namus, jungtį su restoranu ir šią stiklinę rotondą reikia nugriauti.

„Visos apgyvendinimo paslaugos seklyčioj nebebus teikiamos. Liks tik restoranas. Nebebus švenčių, šitoj vietoj, kur vykdavo. Tiek vestuvės, tiek krikštynos ir taip toliau. Mažiau galėsim priimti turistinių grupių“, – pasakoja R. Kvaselis.

REKLAMA
REKLAMA

Statybininkams mojuojant kūjais pro šalį ėjusi nidiškė Dalia net apsiašarojo pamačiusi tokį vaizdą.

„Matote, ašaros rieda. Juk čia niekam netrukdo, visi tie namukai panašūs, išskyrus tą stiklinį. Bet tą stiklinį galėjo padaryti iš jo ką nors – stogelį uždengti ar dar kažką. Bet man ir tas netrukdo“, – teigia Nidos gyventoja Dalia.

Prie griaunamos seklyčios atvyko ir Neringos meras. Jis vis dar tikisi, kad verslininkui ir valstybinėms institucijoms pavyks susitarti draugiškai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Susidaro nuomonė, kad mums atsibodo, reikia dėti tašką, griaunam ir pamirštam šitą istoriją. Jei galima išsaugoti, kam griauti? Aš vis dėlto dar esu optimistas šioje vietoje“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.

Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisininkai kategoriški – taikos sutarčių laikas jau praėjo ir Nidos seklyčios, tokios, kokia buvo, nebeliks.

REKLAMA

„Teismo sprendime yra nustatytas konkretus nelegalios statybos padarinių šalinimo būdas. Ir iš tikrųjų šiuo metu jokių teisinių prielaidų taikos sutartims, kalbant apie Lotmiškio 1 teritoriją, nebėra“, – sako Statybos inspekcijos teisininkas Tadas Būdvytis.

Tačiau vien už griovimo darbus iš savo kišenės sumokėjęs 25 000 eurų verslininkas tikisi atsigriebti. Kadangi leidimus statybai, kurie paaiškėjo, kad yra neteisėti ir virto griovimu, pasirašė valdininkai, vyras žada paduoti Lietuvos valstybę į teismą ir prisiteisti pustrečio milijono eurų. Jei laimės, už valdininkų klaidas turės sumokėti visi šalies mokesčių mokėtojai.

REKLAMA

„Jeigu valstybė man leidžia kažką daryti, jeigu valstybė neleidžia man kažko daryti, aš taip ir elgiuosi. Jeigu valstybė man išdavė leidimus statybai, jeigu valstybė po to tuos pastatus priima naudojimui ir dar notarai leidžia juos įkeisti bankui, tai kuo man tada pasitikėti?“, – pasakoja R. Kvaselis.

Teisininkai neabejoja, kad verslininkui kompensaciją tikrai pavyks prisiteisti. Esą tokių pavydžių jau buvo ne vienas. Tiesa, specialistai nemano, kad vyras gaus pustrečio milijono eurų, mat žala kiekvieną kartą vertinama individualiai, atsižvelgiant į aibę kriterijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų