Gesinti imituoto gaisro atskubantis visureigis, nors įprastos gaisrinės ir neprimena, pasak specialistų, malšinant liepsnas miškuose ar pievose, bus tarsi pirmoji pagalba. Tokių automobilių valstybinių miškų urėdija įsigijo 23. Juos gaus regioniniai urėdijos padaliniai.
„Šitie džipai parinkti atsižvelgiant į vidutinius gaisrų plotus, kas kyla Lietuvoje, apie 0,2 hektaro, todėl perkant mašinas buvo atsižvelgta, kad jos galėtų užgesinti tokio ploto gaisrus“, – sako urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Į gaisrą ekipažai jais atvyks patys pirmieji. Liepsnoms tramdyti miškininkai atsiveš beveik 300 litrų vandens, o pritrūkus – jo galės pasipildyti iš bet kur.
„Yra devynių metrų žarna, kurią galima į atvirą vandenis telkinį įdėti, ir užsisiurbia (vandens – aut. past.) sistema per kokias 10 minučių.“
Visureigio bagažinėje sumontuota visa pirminiam gaisro gesinimui reikalinga įranga.
Vasaromis kasdien visoje Lietuvos teritorijoje budi apie 500 miškininkų ir stebi vietoves. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo, šie manevringi automobiliai skirti nedideliems gaisrams slopinti, mat juose telpa dešimt kartų mažiau vandens nei vidutinėje gaisrinėje.
„Nedideliam židiniui užgesinti tas pajėgumas pakankamas, o rimtam gaisrui, be abejo, vienas toks automobilis su keliais šimtais litrų vandens didelių gaisrų negalėtų užgesinti, bet čia labai svarbu greitas sureagavimo laikas“, – pasakoja departamento direktorius Saulius Greičius.
Šylant klimatui, vasaros vis karštesnės ir vyrauja sausra, tad daugėja ir gaisrų. Vien pernai jų Lietuvos miškuose kilo apie 280, išdegė beveik 200 hektarų. O pirmieji dideli gaisrai užfiksuoti dar pavasarį deginant žolę. Šie visureigiai pasieks tas vietas, kur galingi ir sunkūs kiti urėdijos ar ugniagesių automobiliai klimpsta ar neprasibrauna per tankmę.
„Urėdija turi 61 priešgaisrinį automobilį, tačiau, atsižvelgiant į mobilumo būtinumą, kadangi miškas nėra atvira teritorija, kai reikia privažiuoti tarp medžių ar kitų kliūčių, todėl buvo pasirinkti mobilūs automobiliai, kurie galėtų laisvai laviruoti“, – teigia V. Kaubrė.
Pasak aplinkos ministro, tai tik pradinė investicija atnaujinant urėdijų techniką, skirtą gaisrams gesinti. Kuo greičiau ugnis suvaldoma, tuo mažesnės pasekmės viskam aplinkui.
„Prisiminkime pastarojo meto gaisrus gal ne Lietuvoje, bet Australijoje. Ir kokios pasekmės, kokios bėdos ištinka. Yra didžiulis poveikis ne tik aplinkos orui – užterštumas kietosiomis dalelėmis, CO2 emisijos, bet ir didžiulė grėsmė gyvajai gamtai, dėl ko reikia turėti įvairių universalių priemonių. Miškininkai identifikavo, kad smulkieji gaisrai yra didžiausia problema“, – kalbėjo ministras Kęstutis Mažeika.
Tikimasi, kad su šia technika miškininkai skubės ir gelbėti ugnies niokojamo žmonių turto atokiose sodybose ar pamiškėse. Artimiausiu metu padalinius turėtų pasiekti dar 11 naujų galingų gaisrinių. Bendra investicija bus apie 20 milijonų eurų.
