Anot urėdijos, Lietuvoje miškingumas kasmet didėja – daugiau nei trečdalis Lietuvos teritorijos yra vien tik miškai.
Prieš porą mėnesių per šimtą miško saugotojų rinkosi prie Seimo po kilusio skandalo dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Pyko žmonės, kad miškai Lietuvoje kertami neatsakingai.
Praėjus porai mėnesių grupelė aktyvistų parengė peticiją, kuria ragina uždrausti plynuosius kirtimus – kai miškuose kertami brandūs medžiai. Jau surinko per 16 tūkstančių parašų.
„Plynųjų kirtimų Lietuvoje taikome labai daug. Ir juos taikome saugomose teritorijose. Tai bent jau saugomas teritorijas nuo tų hektarų plynių išskirti – tai būtų labai labai gerai, ir būtų pirmas žingsnis“, – teigia peticijos autorė Monika Jotautaitė.
Urėdija tikina, kad miškingumas didėja
Taip pat peticijos autorė reikalauja, kad valstybinė miškų urėdija netaptų akcine bendrove. Esą tada medžių dar sumažėtų. Aktyvistai tikina, kad miškingumas Lietuvoje mažėja, tačiau tikslių skaičių įvardinti negali. Valstybinės miškų urėdijos vadovas tikina kitaip.
„Miškingumas Lietuvoje nuolat didėja. Jeigu pažiūrėjus pokario metus, kai miškingumas buvo 20 procentų, tai šiandien turime 34 procentus. Tiek Lietuvos teritorijos užima miškai. Tai yra 2 milijonai hektarų“, – sako urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Miškų urėdija rėžia, kad peticijos autoriai skleidžia netiesą. Ir pateikia statistiką, kad kasmet plynai kertama tik apie 20 tūkstančių hektarų plote, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų.
Peticijos autorė aiškina, kad pastaruosius kelerius metus valstybė prisidenginėja sanitarinių miškų kirtimais, kad galėtų iškirsti kuo daugiau medžių – kerta senus ąžuolus, kurių kenkėjai esą neliečia. Miškų urėdija sako, kad jau ėmėsi pokyčių.
„Tokios sveikos medžių rūšys kaip pušys ir ąžuolai bus paliekamos, o pažeistos eglės iškertamos“, – teigia V. Kaubrė.
Pagal įstatymus, iškirstas plotas per ne ilgiau kaip tris metus privalo būti atkurtas. Valstybinė miškų urėdija tikina, kad taip ir daro. Tačiau grupelė aktyvistų ir kai kurie rinkimams besiruošiantys Seimo nariai, staiga susirūpinę miškų gerove, aiškina, kad kirtimai turi būti smarkiai apriboti ir privačiuose miškuose.
„Prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai yra Konstitucijos raidė“, – teigia Seimo narys Tomas Tomilinas.
„Pyksta ir dėl to, kad keturi metai yra labai labai trumpas periodas, jie pralekia kaip viena diena ir iš ryto atsikėlę mes matome, kad šiais metais rudenį jau bus rinkimai. Viešpatie, niekas nedaryta, nesiruošta, reikia greičiau rūpintis būsimu elektoratu“, – sako „Lietuvos medienos“ vadovas Raimundas Bernotas.
Maždaug pusę visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, kita pusė yra privati žmonių ar įmonių nuosavybė. Lietuvoje privačių miško savininkų yra virš 200 tūkstančių.
Kaltina Švediją pasisavinus Lietuvos miškus
Peticijos autoriai ir miškų saugotojai prisimena ir verslą, nes esą šis labiausiai suinteresuotas lietuviško miško išnykimu. Nors pasaulyje, pasak medienos pramonininkų, esame tarp šalių, mažiausiai naudojančių savo atsinaujinančius medienos išteklius.
„Švedai valdo Lietuvos miškus, labai aiškiai galima pasakyti, kad didelė grėsmė ir nacionaliniam saugumui“, – teigia sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.
Iš tiesų, Lietuva yra antra pagal medienos tiekimą Švedijos baldų koncernui „Ikea“. Dešimtadalį reikalingos medienos jai parduoda Lietuviai, vis dėlto tai tris kartus mažiau medienos, nei „Ikea“ parduoda lenkai. Visgi, Lenkijos plotas yra kone 5 kartus didesnis nei Lietuvos.
Lietuvos medienos vadovas išgirdęs, kad neva švedai privatizavo Lietuvos miškus, griebiasi už galvos.
„Mokykloje pas mus šitie žmonės vadinosi budintys. Jie vaikščiodavo su tokiu raudonu raiščiu. Jų užduotis buvo vėdinti klasę pertraukos metu, valyti lentą. Jie budėdavo“, – sako R. Bernotas.
Valstybinė miškų urėdijos duomenimis, pernai plynieji kirtimai vykdyti 10 tūkstančių hektarų miškų. Šiais metais atkurti planuojama virš 10 tūkstančių hektarų ir įvesti virš 250 hektartų naujų miškų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
