Apie šią situaciją ir kaip ji yra sprendžiama TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Neseniai vienoje istorijoje paaiškėjo, kad po vieno apkandžiojimo šuns šeimininkui pabėgus iš įvykio vietos tam žmogui, kuris nukentėjo, prireikė net šešis kartus skiepytis, taip apie dešimt kartų vykti pas gydytoją. Kas yra daroma prevenciškai, kad tokių atvejų mažėtų, kad aplaidžių šeimininkų mažėtų? Ar policija efektyviai gali naudotis registrais – tiek šunų, tiek jų skiepų?
Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už gyvūnų, šunų nepriežiūrą ir, jeigu, kaip jūs paminėjote, buvo įkasta kitam asmeniui, tai dėl to tiesiogiai atsakingas yra šuns šeimininkas ir jis gali būti patraukiamas atsakomybėn pagal Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Būtent šiuo atveju gali būti taikoma bauda nuo 150 iki 300 eurų ir gali būti prašoma atlyginti žalą. Ne teismo tvarka iki 150 eurų, o jei didesnė žala, tada reikėtų kreiptis į teismą.
Ar žmogus civilinio ieškinio tvarka į teismą turi kreiptis pats?
Taip, žmogus turi pats kreiptis, bet kai žala yra nedidelė iki 150 eurų, tai nukentėjusiajam atlygina kaltininkas tą žalą ir policija priima tą sprendimą nagrinėjimo metu, būtent dėl tos atsakomybės.
Ar nemanote, kad bausmės yra per daug simbolinės?
Aš manyčiau, kad tos bausmės nėra tokios neadekvačios, nes jos yra pakankamai efektyvios. Jeigu žiūrėtume, ką policija padarė per keletą pastarųjų metų, tai vien tik Vilniaus apskrityje už šio straipsnio pažeidimus 2019 metais buvo patraukta 650 asmenų, 2020 metais – 598 asmenys ir jau šiais metais iki šios dienos – 295 asmenys pagal šį straipsnį.
Bet policijos darbas labiau orientuotas į prevencines priemones įspėti šunų savininkus parkuose, skveruose, paplūdimiuose ir mes taikome kraštutines priemones, kai žmonės piktybiškai nevykdo reikalavimų ar tuomet, kai atsiranda pasekmės, pavyzdžiui, yra įkandimai.
Sukandžiotas žmogus, matyt, tikisi greitai ir efektyviai sužinoti, ar jį sukandžiojęs šuo buvo paskiepytas. Ar policija turi tokį efektyvų veikiantį skiepų registrą?
Mes galime kreiptis į Maisto veterinarijos tarnybą ir su jais bendradarbiaujame, tad tas klausimas būna išsprendžiamas būtent tokiu būdu. Tikrai visų priemonių neturime. Bet mes bendradarbiaujame ir į tuos klausimus atsakome gana greitai.
Jūsų nuomone, ar turėtų būti baudžiama ne tik už įvykį, bet ir už tai, kad šuo buvo neskiepytas nuo pasiutligės.
Manyčiau, kad tai reikalavimas teisėtas ir galbūt būtų saugiau, bet užtikrinti, kad tas reikalavimas būtų įvykdytas vėlgi... Kas tai turėtų užtikrinti ir kaip mes žinotume, kad jis yra įvykdytas.
Visą pokalbį su Sauliumi Gagu žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
