Į gaisravietę sulėkę ministrai įmonę kaltina pažeidimais. Ar jų buvo, paaiškės per pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Milžiniškos liepsnos naktį nušvietę dangų virš Kauno. Pleška atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“ Palemone. Iš paukščio skrydžio matyti, kad liepsnojo didžiulė teritorija – apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų, ugnis vis labiau įsisiautėja. Gyventojus iš miegų kėlė ir šviesos, ir sprogimai:
„Neramu, tie sprogimai vis tiek, kiek girdėjom, ten ir degalinė šalia, tai labai išgąsdino.“
„Gaisras yra baisu, aš bijau, dūmai ėjo ir taip toliau.“
„Įsisiautėjo tas gaisras, baisu buvo, o kvapas buvo iš ryto labiausiai.“
„Labai pasmirdo, užsidarė langus viską, prakentėjo, prabuvo.“
Žmonės sako nelaimės bijoję ir net prieštaravę itin kenksmingas atliekas surenkančios įmonės statyboms: „Kai kaimynystėje turi tokį objektą, tai visada gali kažkas nutikti nenumatyto, plius tokie orai.“
Situacija grėsminga, į gaisravietę sulekia ir kone visos Kauno ugniagesių pajėgos, siunčiamas pastiprinimas iš aplinkinių miestų – suvažiuoja dešimt gaisrinių, ugnį tramdo apie 60 ugniagesių. Jiems dirbti itin rizikinga.
„Buvo statinės su tepalais, su viskuo, temperatūra užkilusi, pačios statinės sproginėjo, buvo keletas balionų, va tokios medžiagos sproginėjo. Lakios medžiagos, čia įmonė, kuri naikina kenksmingas medžiagas, reiškia jos visos kenksmingos“, – komentavo Kauno pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Spancerna.
Gaisrui plintant gyventojai naktį sulaukia ir apie pavojų skelbiančių pranešimų, jie raginti likti namuose ir užsidaryti langus. Aplinkosaugininkai įvardija, kokios žmones nuodijančios medžiagos išsiskyrė gaisro metu.
„Tai yra įprasta puokštė tų blogųjų medžiagų, kurios išsiskiria, tai kietosios dalelės ir suodžiai, azoto, sieros oksidai, lakiosios medžiagos“, – vardija Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Pasak „Žalvario“ vadovo, gaisras kilo, ten kur laikomas supresuotas kartonas ir popierius – makulatūros sudegė apie 400 tonų.
„Ten pati nepavojingiausia vieta įmonėje, pačios nepavojingiausios atliekos – užsidegė kartonas supresuotas ir mes šito nesuprantame“, – sako „Žalvario“ vadovas Vitoldas Sapožnikovas.
Bet vėliau ugnis apėmė ir pavojingų atliekų zoną – kiek jų supleškėjo, kol kas tikslinama. Tai plastikas, lakai, tepalai, filtrai.
„Mes turim teisę rinkt apie 200 pavojingų atliekų, ir iš didesnių – tai filtrinė medžiaga, yra automobilių filtruose – tai sudegė ši linija, filtrai ir medžiagos“, – kalba V. Sapožnikovas.
O aplinkos ministras rėžia, kad pavojingų atliekų teritorijoje buvo gerokai daugiau nei leidžiama ir laikytos jos ne itin tinkamai.
„Yra akivaizdūs pažeidimai, pavojingos atliekos negali būti kaupiamos po atviru dangumi, jos gali būti kaupiamos išvežamos tik įkrovimo, pervežimo laikui, kitas dalykas – labai daug nepažymėtų konteinerių su skystom medžiagom“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot specialistų, ši didelės rizikos įmonė tikrinama keliskart per metus, randama ir pažeidimų, bet esą dėl jų gaisras neturėjo kilti.
„Per pastaruosius 3 metus įmonė 11 kartų tikrinta, 4 atvejais surasti įvairaus kalibro pažeidimai, jie ištaisyti“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
O vidaus reikalų ministrė užsimena, kad po tokių pavojingų gaisrų, kaip „Ekologistikoje“ Alytuje ar ten, „Žalvaryje“ Kaune, reikia galvoti apie jų buvimo vietas.
„Kalbant apie ateitį, yra rimtas klausimas, ar tokiems objektams tokios pavojingos rizikos yra vieta miestuose šalia gyvenamųjų teritorijų“, – tvirtina Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Specialistai sako, kad ir gamtai padaryta irgi milžiniška žala, tik jos dydis dar tikslinamas. Teisėsauga dėl šio gaisro pradėjo ikiteisminį tyrimą.
