Tiesa, patys politikai pripažįsta, kad susitarti pavyko tik dėl mažos dalies reikalingų reformų, o ir kaip jas įgyvendinti – nežinia. Profsąjungos pažadais netiki, esą tokių susitarimų praeityje matė jau ne vieną.
Kartojimas – gal ir mokslų motina, bet ne Uspaskichui. Net ir po Blinkevičiūtės pamokų kaukė panosėj, kaip visad.
O įprastai priešiški vieni kitiems politikai – Karbauskis ir Šimonytė – šiandien demonstratyviai mandagūs. Parlamentinių partijų vadai renkasi pasirašyti susitarimo, dėl kurio tarėsi pusmetį. Ir – už kurį nelabai bus atsakingi, nes įgyvendinti 18 punktų numato iki 2030-ųjų. T. y., ne šią, ne kitą, o dar kitą kadenciją. Be to, patys neslepia, kad dokumentas labai jau apskabytas.
„Susitarime apeitos visos temos, kuriose yra ginčas. Aišku, galėjome kaip socialdemokratai teikti papildomą dokumentą, bet to nedarėme, nes kam prieštarausime, už tai nebalsuosime“, – sako valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Socdemai su naująja pirmininke priešakyje nusiteikę pažadėti net nemokamus sąsiuvinius.
„Kiekvienas esam susidūrę gyvenime, kad reikia primokėti už mokslą. Ar perkant sąsiuvinius, vadovėlius. Mes, socialdemokratai, manom, kad šitą reikia išgyvendinti. Jeigu prioritetas pas mus yra švietimas Lietuvoje, o aš to labai linkėčiau, tai pinigų visada užteks“, – teigia socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Visgi konkrečių lėšų susitarimas net nenumato, o ir dokumento punktai gerokai abstraktesni – gerinti ugdymo kokybę ir mokytojo profesijos prestižą, užtikrinti, kad visi ikimokyklinukai, nepriklausomai nuo tėvų finansų būklės, galėtų eiti į darželius. Tiesa, pirmas darbas, pasak ministrės – rasti, kas išvis mokytų Lietuvos vaikus. Pedagogų, ypač regionuose, smarkiai trūksta.
„Priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą. Skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą, jau parengti teisės aktai stipendiją sieti su darbo vieta“, – kalba švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip visada, daug diskusijų verda dėl mokytojų algų. Štai Šiaulių „Rasos“ progimnazijos mokytoja Danutė Sakalauskienė pasakoja, kad atlyginimas pastaraisiais metais kyla, nes didėja ir krūvis.
„Tie pakilimai nėra tokie dideli, kad kompensuotų kylančias kainas“, – tikina ji.
Susitarime yra punktas, kad iki 2024 metų pedagogų algos didės iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tai yra, pasieks vidutiniškai 1200 eurų „į rankas“. Tiesa, profsąjunga stebisi – toks pažadas Švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje įrašytas dar pernai, taigi, nėra jokia naujiena. O ir pažadai dėl didėjančio finansavimo – tik žodiniai.
„Visi politikai gražiai šnekėjo apie 6 proc. BVP skyrimą švietimui, bent jau aš paskutinėj redakcijoj tokio skaičiaus nemačiau“, – sako profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Mokytojai svarsto, ką pirmiausia reikėtų keisti švietimo sistemoje.
„Gal turėtų būti peržiūrėta klasės mokinių skaičius. Jeigu mažesnės klasės, su mokiniais dirbti tikrai lengviau, darbas kokybiškesnis“, – svarsto mokytoja Ligita Mykolaitienė.
Antrina ir mokytoja Danutė: „Norėtųsi didesnio finansavimo patiems vaikams. Priemonių įvairovę kad galėtume pasiūlyti didesnę, nes dabar turime pasirinkti vieną ar kitą interaktyvią priemonę, kad galėtume vadovėlius naujesnius pasiūlyti.“
„Dauguma vadovėlių bus skaitmeniniame formate. Aišku, bus galima įsigyti ir taip, bet bus stiprinamas skaitmeninių priemonių turinys“, – aiškina J. Šiugždinienė.
Ministrė žada, kad keisis ir pačios pamokos – mokiniai seniai skundžiasi, kad jos neįdomios ir menkai tepasikeitusios nuo tų, kokios buvo prieš 30 metų.
„Mes turėtume mokytojui suteikti daugiau laisvės organizuoti pamoką, pasirinkti metodus. Keičiasi ir pati ugdymo didaktika, daugiau per projektinį ugdymą, daugiau dėmesio individualiems poreikiams“, – priduria ji.
„Iš istorijos jau matom, kaip tie susitarimai vykdomi. Ir prieš 8 m. Seimo nutarimu buvo priimta valstybinė švietimo strategija iki 2022 m., priimta tik tam, kad priimtų. Įdėta į stalčių ir pamiršo visi“, – apgailestauja profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Politikai aiškina, kad nepamirš – kasmet įvertins, kiek pažengė. Tačiau patys pripažįsta, kad susitarimo įgyvendinimas bus sunkiausias uždavinys.
