„Pirmas darbas – priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą, tai yra skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą“, – po pasirašymo ceremonijos Seime žurnalistams sakė Jurgita Šiugždinienė.
Jos teigimu, jau parengti tam skirti teisės aktų projektai.
„Jau yra teisės aktai parengti – stipendiją sieti su darbo vieta, kitaip nepritrauksime į savivaldybes, ypač į nutolusias, mokytojų, jeigu tik skatinsime, nesiedami su darbo vieta. Atverti daugiau galimybių kitų profesijų žmonėms tapti mokytojais, finansuoti antros kvalifikacijos įgijimą mokytojams, kurie jau šiandien dirba, kad jie galėtų mokyti kelis dalykus“, – vardijo ministrė.
„Tai darbai, kurie mano pirmas prioritetas, nes tie dalykai nelaukia. Jie po kelerių metų mums visiems voš kitu galu“, – tvirtino ji.
Anot J. Šiugždinienės, šiuo metu dar nėra aišku, kiek atsižvelgiant į susitarimą papildomai lėšų švietimui reikės kitų metų biudžete, nes dėl jo dar vyksta derybos, tariamasi ir su profesinėmis sąjungomis – numatyta didinti mokytojų, akademinių darbuotojų atlyginimus, didinti mokslo finansavimą.
Ministrė trečiadienį pabrėžė, kad pasiektas partijų susitarimas jau yra svarbus žingsnis, nes dėl švietimo politikos peržengtos ambicijos, tačiau didžiausi iššūkiai laukia jį įgyvendinant praktiškai.
„Susitarimas labai svarbus, ir tai yra viena dalis darbo, kad mes sutariame, peržengiame ir tam tikras politines ribas ar ambicijas. Mums pavyko susitarti tikrai dėl labai svarbių dalykų, o tai man teikia vilties, kaip ministrei, kad galime ir toliau kalbėtis, ir tartis dėl svarbių sprendimų švietime. Tai yra labai labai svarbus ženklas, aišku, laukia dar didysis darbas, tai yra įgyvendinti tuos sprendimus. Tad vienas žingsnis žengtas, bet antras – laukia dar didžiulis darbas“, – per spaudos konferenciją sakė I. Šiugždinienė.
Ji pabrėžė, kad daugelis švietimo pokyčių negali įvykti per metus, todėl tikisi, kad sprendimų stabilumą užtikrins susitarimo nuostata, jog jis galioja, nepaisant politinės valdžių kaitos.
Anot ministrės, svarbu, kad susitarimas įpareigoja prieš kiekvieną valstybės ir savivaldybių biudžeto svarstymą „pasitikrinti, kaip mums sekasi įgyvendinti susitarimą“.
J. Šiugždinienė svarbiausiais susitarimo aspektais nurodė dėmesį ikimokykliniam ugdymui, pedagogo profesijos patrauklumo stiprinimą, stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų suvienodinimą, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos, siekį didinti aukštojo mokslo prieinamumą visų socialinių grupių atstovams.
Dauguma vadovėlių – skaitmeniniai
Anot jos, įgyvendinant susitarimą, daugiau dėmesio bus skiriama skaitmeninėms priemonėms, individualiam vaikų ugdymui pastebint talentus ir specialius poreikius.
„Dauguma vadovėlių bus skaitmeniniame formate. Aišku, bus galima įsigyti ir taip, bet bus stiprinamas skaitmeninių priemonių turinys ir jų pasirinkimas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Ji žadėjo, kad ateityje bus koreguojamos ir bendrojo ugdymo, ir pedagogų rengimo programos, suteikiant daugiau laisvės mokytojui.
„Mes turėtumėme mokytojui suteikti daugiau laisvės organizuoti pamoką, pasirinkti metodus. Šiandien labai norime viską surašyti, viską kontroliuoti, turėti detalias instrukcijas. Mes turime pasitikėti mokytoju“, – tvirtino švietimo ministrė.
Parlamentinių partijų atstovų trečiadienį parašytas susitarimas apibrėžia svarbiausius švietimo politikos tikslus iki 2030-ųjų, į jį įtraukta beveik dvi dešimtys įsipareigojimų, aštuoni sėkmės ir trys finansiniai rodikliai, tarp jų – mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas, siekiai, jog ikimokyklinis ir aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems ir t.t.
