O ir vyriausybė tokiam didinimui pritarti neskuba ir ruošiasi laukti rudens, kad aiškiau matytųsi, kur kitąmet risis šalies ekonomika.
Šiaulietis Alfonsas jau trečius metus dirba Jaunųjų gamtininkų centre. Anksčiau statybose dirbęs vyras dabar sako sumažinęs krūvį ir darbu nesiskundžia – tvarko aplinką, prižiūri gyvūnus, ką reikia padeda, remontuoja. Tiesa, algos norėtų didesnės, dabar gauna 550 eurų į rankas, minimumą.
„Mažoka minimumas. Porą šimtų primestų, būtų ne pro šalį. Ant stogo kai dirbdavau, normaliai uždirbdavau – 1200 eurų ir daugiau“, – kalba darbininkas Arvydas.
Beveik du tūkstančius eurų per mėnesį gaunantis centro direktorius pasakoja, kad norėtų mokėti daugiau ir tokiems darbininkams, kurių ten per dešimt, tačiau biudžetinėje įstaigoje mokėti daugiau negali už nekvalifikuotus pagalbinius darbus.
„Sunku rasti žmones, kurie už nedidelį atlyginimą galėtų dirbti atsakingai ir kokybiškai. Mažas atlyginimas minimalus, žmogus ieško išeičių, kitų darbų, sunku rasti gerų darbuotojų už tokį užmokestį“, – tikina Jaunųjų gamtininkų centro direktorius Gintaras Oliškevičius.
Vidutiniam atlyginimui šiuo metu šalyje pakilus iki 1100 eurų į rankas ir didėjant toliau, o metinei infliacijai siekiant beveik 20 procentų, Lietuvos bankas siūlo kitais metais penktadaliu padidinti ir minimalią algą – iki 868 eurų, kas būtų beveik 625 eurai į rankas.
„Augimas kitiems metams remiasi ne tik tuo, kad augs 2023 m. vidutinis darbo užmokestis, bet ir tuo, kad sparčiau nei prognozuota augs šiemet. Todėl reikalinga papildoma korekcija siekiant grįžti prie tikslinio intervalo ir siektino MMA ir DVU santykio“, – teigė Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Tam neprieštarauja ir valdančiųjų atstovas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Pagal sutartą formulę minimali mėnesinė alga galėtų didėti nuo 110 iki 130 eurų atsižvelgiant į augantį darbo užmokestį“, – kalba Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tačiau dirbantieji už minimalią algą skundžiasi, kad nė šimto eurų į rankas nesiekiantis pridėjimas siaučiant didžiulei infliacijai – mažas:
„Ant šuns ir katės per mėnesį išeina panašiai tiek.“
„Eit vogt, sunkiai žmonės gyvena, kurie minimumą gauna.“
Kiek didinti minimalią algą, ginčijasi ir profesinės sąjungos su darbdaviais. Profsąjungos tokiam didinimui pritaria ir ragina didinti greičiau – nelaukti kitų metų.
„Vienareikšmiškai reikia, tas didinimas turi būti ženklus, nes matome situaciją – infliacija kyla, vidutinis darbo užmokestis irgi kyla“, – sako profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Reikėtų dažniau peržiūrėti minimalią algą, kai infliacija tokia didelė. Jei viršija 5 proc., jau vidury metų reikėtų minimalią algą peržiūrėti ir didinti“, – tvirtina profsąjungų atstovas Ričardas Garuolis.
Tačiau artėjant galimai recesijai darbdaviai apie privalomą algų kėlimą nenori girdėti.
„Mes apie MMA kėlimą net diskutuoti negalime tokioje geopolitinėje situacijoje. Atsižvelgiant į infliaciją, MMA kėlimas gali būti paskutinis veiksnys įmonių bankrotams“, – tikina pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė.
Lietuvos banko pasiūlytam minimalios algos didinimui 75 eurais į rankas pritarti neskuba ir vyriausybės atstovai.
„Finansų ministerijos vertinimu, sprendimai dėl kitų metų minimalios algos dydžio vyriausybės lygiu turi būti priimami vėliau, rudenį bent jau, kai bus atnaujintos makroekonominės raidos projekcijos“, – aiškino finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas,.
Valdantieji viliasi, kad spalį rengdami kitų metų valstybės biudžetą aiškiau matys, kokios bus verslo ir biudžeto galimybės mokėti didesnę minimalią algą, kokios bus žaliavų ir energijos kainos ir kur dėl karo Ukrainoje ir įtampos su Rusija ritasi Lietuvos ekonomika.