Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.
„39 metų stažą turiu, 30 metų poliklinikoj dirbau ir netekau darbo. Stovėjau biržoj, 9 mėnesius gaudavau, o dabar 3 mėn. nieko negaunu“, – sako vilnietė Liucija.
Įsisiautėjusi antroji koronaviruso banga nemokamo maisto į šį Vilniaus Carito socialinės pagalbos ir integracijos centrą „Betanija“ atgina vis daugiau skurstančiųjų. Dabar čia triskart daugiau žmonių nei prieš pandemiją:
„Invalido aš gaunu, reikia kažko.“
„Karantinas, nėra darbo niekas nepriima.“
„Už 2 mėn. nesumokėjo. 715 eurų nuėmė.“
„Pensija maža, o valgyti reikia. Aš viena, vaikų nėra, nieko nėra.“
„Prieš pirmąjį karantiną per dieną būdavo 120 žmonių, per karantiną skaičius iššoko iki 350. Atsirado poreikis vežioti maistą į namus žmonėms, kuriems sunku ateiti. Poreikis iki šiol panašus“, – pasakoja „Caritas“ atstovė Aida Karčiauskienė.
Ir ne tik Vilniuje daugiau skurstančiųjų prašo šilto maisto ir kitokios pagalbos. Visoje Lietuvoje netekę darbo, ar kam sumažėjo alga, neįgalieji, vienišos motinos prašo pagalbos.
„Situacija sudėtinga. Antrosios pandemijos bangos metu besikreipiančių žmonių skaičiai didėja. Didėja poreikis apsirūpinti ne tik maistu. 2-3 kartus padidėjo skaičiai“, – teigia „Caritas“ atstovė Deimantė Bukeikaitė.
Pastaraisiais metais vyriausybė girdavosi, kad skurstančiųjų, kurie neturi tiek pinigų, kad patys patenkintų elementarius išgyvenimo poreikius, Lietuvoje po truputį mažėjo. Tačiau nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad koronaviruso sukeltas sunkmetis ir jį lydintys augantis nedarbas, pinigų stygius ir ligos, vis daugiau žmonių stumia į skurdą.
Prieš pandemiją Lietuvoje skurdo, tai yra per mėnesį turėjo sugebėti išgyventi turėdami mažiau nei 400 eurų, apie penktadalis lietuvių. O per pandemiją tokių gali rastis ir dar daugiau.
„Apie 10 proc. teigia, kad jiems trūksta maisto, apie 20 proc. susiduria su sunkumais išlaikyti būstą. Skaičiai tokie patys. Iš to, ką girdime iš narių, kiek žmonų ateina į labdaros valgyklas, skaičius neslūgsta. Situacija nėra pagerėjusi. Antras karantinas, pajamos žmonių neaugs, kai kurių mažės, situacija labai įtempta mažiausias pajamas gaunančių žmonių grupėje“, – kalbėjo Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Nevyriausybininkai reikalauja vyriausybę užsiimti ne tik milijardų eurų paramos dalybomis nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, bet daugiau paramos skirti labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį.
„Nėra paprasta susirasti darbą, ypač jei esi priešpensinio amžiaus, su negalia, sveikatos problemomis, darbą susirasti sunku. Išmokos mokamos ribotą laiką ir nėra labai didelės“, – sako A. Adomavičienė.
„Prisimenant sunkesnius laikus, 2008 m. krizę, maisto paketų prašė beveik 0,5 mln. žmonių. Tikiuosi, dabar tiek nebus. Bet parama visiškai skurde gyvenantiems didės. Dalis žmonių prarado pajamas, darbą, išmokos mažesnės“, – pasakoja Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Valdantieji deklaruoja, kad pagrindinis tikslas šiuo metu yra stabdyti žmonių atleidimus iš darbo. Esą todėl ir nusprendė prastovose atsidūrusių įmonių darbuotojams mokėti šimtaprocentines atlyginimų subsidijas, kad tik jie nebūtų išmesti tiesiog į gatvę
„Išmoka 200 eurų lieka 2021 m. ją gaus netekę darbo karantino metu. Galimybė arti neįmanomos susirasti darbą“, – teigia ministrė Monika Navickienė.
Visos priemonės per COVID planuojamos, kad žmonės neprarastų darbo, neįkristų į socialinio rėmimo sistemą, negilintų skurdo problematikos.
Šiuo metu apie 16 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo, o metų pradžioje, prieš pandemiją tokių buvo trečdaliu mažiau.
