Ką daryti norint įrodyti smurtinius veiksmus darbo vietoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Pone Orlavičiau, kaip suprantu, jei smurtas ar priekabiavimas įrodomas, darbdavys gali be įspėjimo atleisti tokį žmogų, bet tie dalykai yra labai slidūs. Ką žmogui reikia daryti, pateikti įrodymus?
Per šiuos metus esame gavę 160 skundų dėl psichologinio smurto, apie 30 proc. jų pasitvirtino, 50 proc. nepasitvirtino, o likusi dalis – ne VDI (Valstybinės darbo inspekcijos) kompetencija arba tapo ginčo objektu.
Nepasitvirtinusių priežastys – nėra įrodymų arba neteisingai suprantamas psichologinis smurtas, tam tikroje situacijoje mūsų inspektoriai neįžvelgia. Mes visada žmonėms sakome, kad reikia rinkti įrodymus. Tai gali būti bet kas – pradedant žinutėmis, elektroniniais laiškais, nuotraukomis, vaizdo įrašais, gali būti ir kitų bendradarbių liudijimai, patvirtinimai arba paneigimai. Gali būti daromi ir garso įrašai. To užuomazgos gali būti ir susirinkimų metu, vakarėlių metu.
Visa tai gali būti įrodymai, kurie turėtų būti pateikiami darbo inspekcijai, nes mūsų inspektoriams jų labai reikia, jei iš tiesų psichologinis smurtas yra, kad konstatuotų kodekso pažeidimą.
Kita nepasitvirtinimo priežastis – psichologinio smurto supratimas. Kada buvo labai liūdnas, visą Lietuvą sukrėtęs Šiaulių atvejis, po jo buvo nepagrįstų darbuotojų kreipimųsi. Aš galiu asmeniškai pasakyti, kad man skambino keli įmonių vadovai verkdami ir teigė, jog darbuotojai jau kviečiasi ir greitąją pagalbą, mane terorizuoja ir kaltina mobingu visur.
Jis duoda užduotį, jį kaltina mobingu, jis paprašo tinkamai atlikti darbą – jau kaltina mobingu, psichologiniu smurtu. Tinkamas reikalavimas tinkamai atlikti užduotį nėra psichologinis smurtas, reiklumas taip pat nėra psichologinis smurtas. Net ir darbdavio teisių įgyvendinimas nėra psichologinis smurtas.
Pavyzdžiui, jei funkcija tampa pertekline ir reikia atsisakyti darbuotojo darbo funkcijos, kada darbuotojas gauna įspėjimą, jis traktuoja, jog tai psichologinis smurtas, tačiau tai savaime tikrai nėra psichologinis smurtas.
O kas gali laukti darbdavio arba kito darbuotojo, kurio vykdomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas yra įrodomas?
Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kokiame lygmenyje vyksta galimas psichologinis smurtas. Jei kolega prieš kolegą taiko neigiamas priemones, pavyzdžiui, priekabiauja, tada darbovietei reikia nusimatyti, kur pranešti. Darbdavys gavęs pranešimą <...> jį peržiūri ir tada aš rekomenduočiau suburti komisiją iš kelių asmenų, kuri galėtų objektyviai nustatyti ir įvertinti.
Tada komisija pateikia išvadas <...> ir direktorius gali priimti sprendimą darbuotoją atleisti.
O atleidžiamasis gali skųsti tokį sprendimą?
Žinoma, gali skųsti darbo ginčų komisijai tokį atleidimą, tada komisija iš naujo vertintų visą bylos medžiagą, aplinkybes ir tada įvertintų, ar atleidimas buvo pagrįstas, ar ne. Bet jei ten buvo psichologinis smurtas, tai tikrai būtų pripažinta, kad sutartis nutraukta teisėtai.
O ką daryti, jei aukščiausio lygmens vadovas taiko psichologinį smurtą ar priekabiavimą, sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
