Šalyje skiepijimas nuo koronaviruso pradėtas pernai metų pabaigoje. Pirmiausia pasiskiepijo Lietuvos medikai, slaugos, globos darbuotojai, tuomet imtasi ir rizikos amžiaus gyventojų.
Paskutiniais duomenimis, visoje Lietuvoje skiepą nuo koronaviruso gavo kiek daugiau nei 40 proc. 80-ies ir vyresnių gyventojų, maždaug 47 proc. 70-ies ir vyresnių, ir 23 proc. šešiasdešimtmečių ir vyresnių lietuvių. Vienose savivaldybėse šis skaičius kiek didesnis, kitose mažesnis. Bet bendrai, visoje Lietuvoje paskiepyti – bent viena doze – apie 40 proc. senjorų.
Toks tempas – nedžiugina. Su savivaldybėmis dirbantys sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pripažįsta, deja, dalis pensininkų nė neketina skiepytis nuo koronaviruso, kaip niekada nesiskiepija ir nuo gripo. Bet didžiausia kliūtis, kurios nepavyksta įveikti – „AstraZenecos", dabar vadinamos „Vaxzevrios" baimė.
„Šioje amžiaus grupėje žmonės iš tiesų laukia arba „Pfizer“, arba „Moderna“ vakcinos. Ir dėl to, kad neturime šių vakcinų neriboto kiekio – vis tiek tenka daug kam palaukti“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas Lukas Galkus.
Vilniaus, kuriame senjorų skiepijimo statistika ir kiek geresnė nei šalies vidurkis, meras tikisi, kad keisis ne tik pensininkų, bet ir juos skiepytis kviečiančių medikų požiūris į „Vaxzevria".
„Tiesą sakant, tikrai žinau, kad netrūksta tokių atvejų ir Vilniuje, ir ne Vilniuje teko girdėti, kai žmonėms skambinama, kviečiama skiepytis, bet tai nė kiek nepanašu į kvietimą, o tampa kartais ir paprotinimu, kad gal jūs palaukite kitos vakcinos“, – pasakoja Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
O kai sostinės senjorai iš viso skiepytis neketina: „Aš visą gyvenimą, išskyrus, kai į armiją ėmė. O šiaip aš skiepų nepripažįstu tiesiog. Tai yra žmogaus organizmo sukiršinimas su ta liga.“
O trys senjorės mielai skiepijasi, tik skundžiasi gydymo įstaigų darbu:
„Pakviečia, bet nesusipratimai vyksta kažkokie. Pasako, kad šiandien skiepys, o šiandien niekas neskiepija. Apsisukę išeinam. Dabar atėjom antrą kartą – niekas nepasikeitė.“
„Man atrodo, nesusipratimai dėl to, kad vyresnio amžiaus žmonės, jei tiksliai informacijos negauna, tai pasiklysta. Būna, deja."
„Yra vakcinavimo centrų, kurie ne taip sėkmingai su tais žmonėmis susisiekia, yra situacijų, kai tiesiog trūksta duomenų, telefonų ar dar ko nors. Taip – reikia pripažinti, tokia problema yra, bet visi vakcinavimo centrai šiuo metu deda pastangas, kad būtų ir šitos žmonių grupės pasiektos“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Su skiepijimo organizavimo sunkumais susiduria ir Panevėžio savivaldybė. Pasak miesto valdžios – pagalius į ratus ir vėlgi kiša nepasitikėjimas „Vaxzevria" vakcina.
„AstraZenecos" jie atsisakinėja, vakcinacijos centrai taip yra apkraunami. Šitie žmonės pagal savo pageidavimą nukeliami į tolimesnę eilę. Vėlgi su jais turi susisiekti. Darbas yra iš tiesų milžiniškas: informacija, skambučiai, atsisakymai“, – kalbėjo Panevėžio savivaldybės atstovas Kazimieras Armonavičius.
Štai, ką sako senjorai:
„Aš skiepysiuosi, tik ne atitinkamu skiepu. Negalima skiepytis vienu skiepu seniems žmonėms.“
„AstraZeneca", kaip ji dabar „Vaxzevria“ – ta nesiskiepysiu. Nes man jau 70 metų, bijau krešulių. Kažkaip, jei jau numirt, tai gal natūraliai.“
„Man atrodo, kad gal jos visos geros yra.“
Didesnio senolių vakcinavimo proveržio valdžia tikisi nebent šio mėnesio pabaigoje.
„Pagal mūsų duomenis – balandžio mėnesio pabaigoje turėtume visus, kurie nori paskiepyti „Pfizer“ ar „Moderna“ ir yra 65 m. ar vyresni – paskiepyti. Pagal tuos tiekimus mes matome, kad balandį mėnesį ši grupė bus pabaigta“, – sako L. Galkus.
Pasak sveikatos apsaugos ministerijos – skiepytis nuo koronaviruso pasiryžę kiek daugiau nei 60 proc. šalies pensininkų. Likę arba nenori, arba neapsisprendę, bet tikimasi, kad skiepijant daugiau jaunesnių žmonių – jų pavyzdžiu paseks ir seneliai.
