Ir nors sukaktis ir ne jubiliejinė, dalies miestų gyventojai nusprendė ją paminėti – kauniečiai rinkosi į Vienybė aikštę, o pajūrio gyventojai simboliškai vėl susikibo rankomis.
„Labai žmonės tikėjo ateitimi, jei nebūtų tos vienybės, nieko nebūtume pasiekę“, – sako fotografas Ričardas Dailidė.
Baltijos kelyje buvo ne tik susikibimas rankomis, bet ir dainos, pokalbiai, mišios.
Fotomenininkas Ričardas Dailidė varto savo darytas nuotraukas iš įvykių prieš 32 metus rugpjūčio 23 dieną. Sovietų okupuotiems ir laisvės reikalaujantiems lietuviams, latviams ir estams susikibus rankomis Baltijos kelyje, netoli Latvijos sienos buvo ir jis.
„Buvo kamštis, stovėjome 3 val., buvo labai karšta, žmonės alpėjo. Vėlavome į savo vietą. Paskutinius 3 km bėgome, kad būtume laiku“, – pasakoja jis.
O vilnietis Albinas Gutauskas stovi kaip tik toje vietoje Vilniuje šalia Katedros, kur buvo lygiai prieš 32 metus rugpjūčio 23 dieną. Buvęs tremtinys „Baltijos kelyje“ pasakoja jautęs ypatingą atmosferą, visi čia susirinkusieji jautėsi kaip niekad vieningi: „Jausmas pakilus, ar kada nors dar bus toks jausmas, nežinau.“
Albinas Gutauskas kaip tik rodo nuotrauką prieš 30 metų išleistoje knygoje apie Lietuvą. Į fotografo objektyvą Baltijos kelio metu kartu su artimaisiais pakliuvo ir jis – štai šis vyras dešinėje su trispalve rankoje.
„Tokie sukilę jausmai buvo kažkaip prisidėti, kad atsikratytume padėties, kad okupuoti esame. Priespauda nepriimtina man buvo. Ir dalyvavusiems nepriimtina buvo. Taikiomis priemonėmis priešintis noras buvo“, – aiškina A. Gutauskas.
1989 metais rugpjūčio 23 dieną beveik 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų rankomis susikibo į 600 kilometrų grandinę nuo Vilniaus iki Talino, smerkdami Europą padalinusį Ribentropo-Molotovo paktą ir reikalaudami laisvės.
Lygiai prieš 82 metus nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį ir slaptuosius Vidurio ir Rytų Europos padalinimo protokolus, kurie nulėmė Lietuvos okupaciją ir represijas.
Kauniečiai Baltijos kelio sukaktį pirmadienį mini Vienybės aikštėje, kur miesto savivaldybė kviečia dalyvauti ir nemokamuose renginiuose bei koncerte.
„Prisimenu jaudinant įlaiką, visi labai jaudinomės, galvojome, ar užteks žmonių tokiai didžiulei eilei. Pasirodo, tiek suėjo, kad nieks nesitikėjo, tai buvo didžiausia šventė Lietuvoje“, – sako kaunietis.
„Piname draugystės apyrankes iš trijų valstybių, kurios dalyvavo Baltijos kelyje“, – prisimena kaunietė.
„Svarbi data nenueina užmarštin, o kaip paminėsime, tokiu būdu, piešim, vaidinsim ar dainuosim, nesvarbu, svarbu nepamiršti“, – tikina kaunietis.
„Mes ieškome naujų formų, kaip šaliai svarbius įvykius pažymėti patrauklia miestiečiams forma“, – kalba savivaldybės atstovė Agnė Augonė.
O pajūrio gyventojai ir poilsiautojai Baltijos kelio metines kaip tik šiuo metu sutinka ant Palangos tilto.
