Vaistažolių žinovas Marius Lasinskas ima kastuvą ir skuba į pievą. Rudenį, kai jau nyksta augalų viršūnėlės, pats metas – jų šaknelėms. Jose dabar sukauptas visas naudingųjų medžiagų lobynas. Tad kol dar žemė neįšalus – verta jas kasti. O prieš ruošiant naudojimui vaistinių augalų šaknis nuplauti šaltu, tekančiu vandeniu.
Krienų šaknys daugiau kaip pusmetrį gilyn į žemę skverbiasi. Krienai visiems žinomas puikus pagardas – tad nuo jų aitrumo ištryškusi viena kita ašara tik į naudą: „Tiesiog valgyti su patiekalais, kaip mes mėgstame per šventes, paimkit ant galiuko šaukštuko ir verksit, ir raudosite, bet į naudą bus labai.“
Krienai dar vaidinami lietuviškuoju imbieru, kuo natūralesni – tuo naudingiau organizmui. O kad skaniau būtų, galima gardinti citrina ar medumi
„Nepatingėkite, išsikaskite krieną, iš tikrųjų net uostant jau sloga gali tvarkytis. Šitame nuostabiame augale yra randama panašios kaip lizocimo medžiagos, kuri naikina visus žinomus patogenus, visus mikroorganizmus, virusus ir visa kita. Pamatysite, kaip gražiai dezinfekuos, išvalys visą kvėpavimo sistemą, aišku nepadaugint kam aukštas rūgštingumas“, – sako vaistažolininkas Marius Lasinskas.
O profesorė Ona Ragažinskienė pasakoja apie didžiojo debesylo šaknį. Atsikosėjimą lengvinantis jų nuoviras puikus pagalbininkas užklupus peršalimo ligoms, kurios ypač siaučia darganotu oru.
„Debesylų nuoviras geriamas pastoviai šiltas po valgio, turi būti gleivinė suvilgoma, nes ir gleivių yra susikaupę, ir va tas atpalaiduojantis efektas“, – teigia ji.
Mokslininkai tiria ar šis augalas padeda ir sergantiems koronavirusu. O niūrioms pandeminėms mintims išsklaidyti, nusiraminti ir kiek atsipalaiduoti specialistai pataria profilaktiškai naudoti valerijoną, kuris naudingas nuo žiedelių iki šaknų. Tik jo preparatų turėtų vengti nėščiosios, maitinančios mamos ar alergiški žmonės
„Mes dabar išgyvename sunkų, kupiną nerimo laikotarpį, daugelis visuomenės narių patiria pastovų stresą. Tai augalas, kuris naudojamas nuo nemigos, nervinių sutrikimų ir prie įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų“, – tikina O. Ragažinskienė.
O kaulažolė jau iš karto nusako poveikį, patyrus traumą pirmas gelbėtojas. Ji dar vadinama gyvakauliu, tauke ar kaštavolu. Tik šiukštu jos šaknų į burną negalima dėti be medikų nurodymų. Jos gali būti itin pavojingos, tad reikia būti atsargiems. Bet paruoštas tepalas – gydo sužeidimus, sumušimus ir puoselėja odą.
„Sutarkuoti ir sumaišyti su taukais, nebūtinai gyvulinės kilmės, galima ir augalinės – taukmedis, sviestmedis, kokos aliejus, sumaišyti lygiomis dalimis ir turėsite gerą tepalą. Greičiau gali kaulai sugyti, ir odos įvairias problemas gerina ir žaizdų gijimą“, – kalba M. Lasinkas.
O jei sąnariai stingsta, toks tepalas padės ir juos išjudinti, tik jį reikia į odą gerai įtrinti.
„Ne tik, kad paskleiskite, bet jau taip pamasažuokite, kad įšiltų, gal net kokį šildantį vilnonį raištį uždėti, kad giliau eitų iki pat sąnarių. Jei paglostysite, tai toks ir bus efektas“, – teigia vaistažolininkas.
Vaistines šaknis geriausia kasti vėlyvą rudenį arba jau teks laukti pavasario, kai oras ima šilti.
