Taip pat tirti nuotekas oro uostuose ir įpareigoti kinus dėvėti kaukes. Dalį rekomendacijų žada įgyvendinti ir Lietuva – tiesa, sako, kad kinų oro uostuose netestuos.
Kinijoje gyventojai priversti savo artimuosius, mirusius nuo COVID-19 ar infekcijos komplikacijų, deginti tiesiog daugiabučių kiemuose. Mat krematoriumai pastarosiomis savaitėmis visiškai perpildyti – kasdien šalyje, manoma, miršta po kelis tūkstančius žmonių: „Tarp mano artimų giminių jau keturi mirė. O tai tik iš vienos šeimos.“
Ir nors Kinija slepia šalies koronaviruso ir mirčių statistiką, vaizdų paslėpti niekaip negali – pilni tiek morgai, krematoriumai, tiek ir ligoninės – Šanchajuje pacientai suguldyti tiesiog koridoriuose.
Amerikiečių ir britų mokslininkų skaičiavimais, šalis išgyvena bene didžiausią koronaviruso bangą nuo pandemijos pradžios, tačiau kinai dabar jau pradėjo keliauti. Mat dar visai neseniai galiojant nulinei COVID-19 politikai to daryti jie išvis negalėjo.
Kitos šalys, norėdamos suvaldyti infekcijos plitimą, imasi priemonių. Štai pirmieji atvykstančius kinus oro uostuose ėmė testuoti italai. Europos Sąjunga, ilgai diskutavusi, kaip saugos žemyną nuo naujos COVID-19 bangos, sako paliekanti šalims narėms pačioms spręsti, kokių priemonių imtis.
Bendrija tik išplatino rekomendacijas – siūlo visoms šalims reikalauti, kad atvykstantieji iš Kinijos pateiktų neigiamą COVID-19 testą, atliktą likus ne vėliau kaip dviem paroms iki išvykimo. Tiesa, Lietuva atvykstančiųjų netestuos, mat į mūsų šalį tiesioginių skrydžių iš Kinijos nėra.
„Daugelis Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir Lietuva, šiuo metu neturi techninių galimybių tranzitiniuose skrydžiuose atvykstančius asmenis patikrinti, todėl tokiems rekomenduoja turėti ne vėliau kaip prieš 48 valandas atliktą testą, kuris yra reikalingas tiek dėl savo, tiek dėl aplinkinių saugumo“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Audrius Ščeponavičius.
Juolab, kad į Lietuvą atvyksta ganėtinai mažai kinų – per metus kiek daugiau nei 1,5 tūkstančio. Tačiau žada imtis kitų Europos Sąjungos rekomenduotų priemonių – tirti nuotekas oro uostuose. Tačiau to greičiausiai pavyks imtis tik po kelių savaičių.
O kitai Bendrijos rekomendacijai – į Europos šalis atvykstantiems kinams dėvėtų kaukes – pritaria ir virusologas Gytis Dudas. Jis ragina dabar, kai plinta ir kitos infekcinės ligos, visiems jas nešioti dažniau – ypač einant į susibūrimus ar važiuojant viešuoju transportu.
„Kalbant apie testavimą, žinant, kad Kinijoje šiuo metu cirkuliuoja keletas omikron palikuonių, kurios, na, daugmaž niekuo nesiskiria nuo to, kas cirkuliuoja visame pasaulyje, matant, kad nei viena iš tų palikuonių jokioje šalyje nesukelia rimtesnių problemų, sakyčiau, tas reikalavimas turėti neigiamą testą, jam kaip ir nėra prasmės“, – sako G. Dudas.
Mat, anot jo, atmaina, kuria dabar labiausiai ir serga kinai, dauguma Europos ir Lietuvos gyventojų jau prasirgo.
Kinus apie tokį spartų infekcijos plitimą dar prieš ribojimų panaikinimą perspėjo ir Vakarų mokslininkai, kurie prognozavo, kad užsikrės milijonai. Toks šuolis esą lengvai paaiškinamas.
„Kinai iki šiol bent jau prieš porą mėnesių, sakykim, faktiškai niekas nebuvo pas juos sirgę. Buvo persirgę labai labai maža populiacijos dalis, kinai taip pat didžiąja dalimi buvo suskiepyti vakcina, kuri nebuvo pakankamai efektyvi net prieš pirminę atmainą“, – tvirtina G. Dudas.
Ir išties – jei „Pfizer–BioNTech“ vakcinos veiksmingumas siekia daugiau nei 95 procentus, o „Modernos“ – maždaug apie 97 procentus, kinų vakcinos „Sinovac“ – vos 60. Tačiau svarbu ne tik skiepų efektyvumas, bet pasiskiepijusių skaičius. Europa dar prieš kelias savaites pasiūlė Pekinui suteikti veiksmingesnių vakcinų, tačiau kol kas kinai į jį neatsakė.
Vis tik būtent dėl vangaus skiepijimosi Vakarų mokslininkai baiminasi ne tik Kinijos sveikatos sistemos griūties, bet ir didelio mirtingumo. Ir liūdnos prognozės, deja, jau pildosi – Šanchajaus pacientai, kuriems vietos ligoninėse nebeliko, lovose merdėja tiesiog gatvėje, šalia gydymo įstaigos. Ir tokių pacientų, kuriems reikia keliauti į ligoninę, kaip ir mirusiųjų skaičius, šalyje galimai tik augs.
Net Kinijos oficiali statistika atskleidžia liūdnus pasiskiepijusių vyresnių žmonių skaičius. Esą pasiskiepijo vos 60 procentų vyresnių nei 80-imt metų senjorų. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija kalba ir apie dar kitokius skaičius – esą vos 40 procentų 80-mečių gavo tris vakcinos dozes. O 60-ties ir vyresnių grupėje pasiskiepijo vos pusė gyventojų.
