Naujausią informaciją dėl COVID-19 taikomų priemonių, atvykstantiems iš Kinijos, pateikęs SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius paaiškino, kad yra Europos Sąjungos (ES) lygiu suderintos priemonės, kokia turėtų būti reakcija į situaciją Kinijoje ir kokios priemonės taikomos keliautojams.
„Buvo pateiktos rekomendacijos šalims, keliautojams, vykstantiems iš Kinijos ir į ją, šiandien planuojame jas paviešinti, dabar jas adaptuojame. Tai pat buvo pasiūlyta, kad šalys turėtų didinti sekoskaitos apimtis, kurias kiekviena šalis vykdo. Lietuva tą irgi vykdo, apie 3,5 proc. atvejų yra vykdoma sekoskaita.
Buvo pasiūlyta, ir kad būtų tiriamos nuotekos oro uostuose. Lietuva tokius tyrimus atlieka trijuose miestuose, dabar svarstoma galimybė pradėti juo atlikti oro uoste. Pateikta rekomendacija keliautojams prieš atvykstant turėti antigeno testą, atliktą ne anksčiau kaip prieš 48 val.“, – vardijo jis.
A. Ščeponavičiaus teigimu, daugelis šalių, tarp kurių – ir Lietuva, neturi techninių galimybių patikrinti tranzitiniais skrydžiais atvykstančius asmenis.
„Todėl tokiems žmonėms rekomenduojama turėti ne vėliau kaip prieš 48 val. atliktą antigeno testą, kuris yra reikalingas tiek dėl savo, tiek aplinkinių saugumo.
Tačiau dalis šalių – Prancūzija, Italija, Ispanija – jau pradėjo reikalauti iš Kinijos tiesioginiu reisu atvykstančių keliautojų parodyti testą. Šalys kaip tik diskutuoja, kaip įgyvendinti rekomendaciją dėl testavimo, nes dėl tranzitinių, netiesioginių skrydžių tokių galimybių nėra“, – kalbėjo SAM atstovas.
Vykstant į Kiniją rekomendacijose nurodyta, kad reikia dėvėti kaukę, rekomenduojama būti pasiskiepijus, turėti draudimą, jei prireiktų gauti sveikatos paskaitas.
Naujos grėsmės nemato
Be kita ko, A. Ščeponavičius akcentavo, kad Lietuva neturi daug keliautojų iš Kinijos – per metus turime iki 1600 atvykstančiųjų.
„Kalbant apie epidemiologinę situaciją, didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra arba persirgę, arba paskiepyti. (...) Be to, Kinijoje nėra nustatyta naujų atmainų, ten vyrauja tokios pačios atmainos kaip ir Lietuvoje, todėl tai nėra nauja grėsmė. O tos rekomendacijos yra rizikų valdymas“, – kalbėjo SAM atstovas.
Paklaustas, ar pakilus sergamumui COVID-19 Europoje ir Lietuvoje, lauktų kokie sugriežtinimai šalyje, jis informavo, kad apie diskutuota nebuvo ir tokio poreikio šiuo metu nematoma.
„Kalbama apie keliautojų patikrą, išvykstančiųjų rekomendacijas. Kiekviena šalis priima sprendimus dėl vienos ar kitos kontrolės priemonės dėl COVID-19“, – kalbėjo jis.
Ekspertai savo ruožtu įspėja, kad budrumo vis dar negalima prarasti ir siurprizų ateityje gali pateikti ne tik COVID-19 infekcija.
465 nauji COVID-19 atvejai ir trys mirtys
Per praėjusią parą nustatyti 465 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Vienas iš mirusių žmonių priklausė 40–49 metų grupei, buvo nepasiskiepijęs. Kaip rodo agentūros duomenys, kad mirė vilnietė.
Kiti du buvo per 70 ir per 90 metų amžiaus, pasiskiepiję.
Pirmą kartą užsikrėtė 330, antrą – 120, trečią – 15 žmonių.
Ligoninėse gydomi 162 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 175,5 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir šiuo metu siekia 17,3 procento.
Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,16 mln. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.
