Kai kurios Europos šalys – Ispanija, Italija – atvykstančiųjų iš Kinijos jau reikalauja COVID-19 sertifikatų, įrodančių, kad žmogus yra pasiskiepijęs, persirgęs arba atlikęs testą.
Lietuva gi po vakar įvykusio ES Sveikatos saugumo komiteto posėdžio pranešė laukianti bendrų ES rekomendacijų.
„Posėdyje buvo aptartos galimos priemonės, susijusios su COVID-19 rizikomis iš Kinijos. Tai – kaukių dėvėjimas keliautojams, vykstantiems iš Kinijos, nuotekų iš lėktuvų, atskridusių iš Kinijos, stebėsena, keleivių, skrendančių tiesioginiais skrydžiais iš Kinijos, testavimas dėl COVID-19, keliautojų, atvykusių iš Kinijos į ES, patikra, pateikiant neigiamą COVID-19 testą arba pasveikimo ar skiepijimo pažymėjimą. Toliau tęsiama sekoskaita ir epidemiologinė priežiūra, toliau rekomenduojama vakcinacija nuo COVID-19 ligos.
ES šalys narės pritarė koordinuotam požiūriui, dauguma šalių pritarė siūlytoms priemonėms, tik kaukių dėvėjimą siūloma numatyti rekomenduojamą, o ne privalomą. Taip pat daugiau diskusijų kelia klausimai, susiję su keliautojų testavimu“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame komentare.
Priduriama, kad diskusijos dėl priemonių ir toliau bus tęsiamos šiandien, trečiadienį, kol galiausiai bus priimtos bendros ES rekomendacijos.
„Sveikatos apsaugos ministerija dalyvaus bendrose diskusijose ir spręs dėl jų tinkamumo Lietuvai. Šiai dienai, kadangi didžioji dalis priemonių siūloma taikyti tiesioginiams skrydžiams ir šių skrydžių keleiviams, jie Lietuvos tiesiogiai neliečia. Kaip ir iki šiol, gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti COVID-19 vakcinomis“, – dėstė ministerija ir pridūrė, kad artimiausiu metu paskelbs rekomendacijas keliaujantiems į Kiniją ar iš jos.
Sertifikatai nuo ligos platinimo neapsaugo
Paklaustas, ar Lietuvai reikėtų skubiau imtis kažkokių priemonių ir ar apskritai tokie ribojimai reikalingi, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pažymėjo, kad yra logiška imtis suderintų sprendimų, vis tik kitas klausimas, kokie ribojimai turi prasmę.
„Logiška, kad galvojama, kokie galimi bendri sprendimai Europos Sąjungoje ir į juos būtina atsižvelgti. Labai gaila, kad tik kilus pandemijai buvo vėluojama ir nebuvo tokių sprendimų, kiekviena šalis pradėjo išradinėti savo dviratį.
Kita vertus, nereikėtų vien laukti to, ką pasakys Briuselis ar kita tarptautinė organizacija, bet vadovautis ir savo protu bei stengtis užbėgti įvykiams už akių. Ta prasme labai gaila, kad Lietuvoje nėra net nominalaus vyriausiojo epidemiologo, o vedančios institucijos be vadovo“, – kritikuodamas ne tik dabartinę komunikaciją, bet ir veiksmus pandemijos pradžioje komentavo jis.
Virusologo teigimu, šiuo atveju vėl nereikėtų lipti ant grėblio ir galvoti, kad COVID-19 sertifikatai garantuoja, kad žmogus neplatins infekcijos.
„Kokia šimtaprocentinė tikimybė, kad tikrai neužsikrėsi per orą plintančiu virusu? Nėra tokios. Visiškai užkirsti kelią oru plintančiam virusui neįmanoma. Tad toliau galime kalbėti arba apie galimybę sumažinti užsikrėtimo riziką, arba, kitas dalykas, kaip stiprinti imuninį atsaką. Kalbant apie tai, kaip sumažinti iš Kinijos įvežamo viruso plitimo galimybę, tai italai jau parodė, kad lėktuve kas antras iš Kinijos atvykęs žmogus buvo infekuotas, nors prieš sėsdami į lėktuvą jie turėjo pateiki sertifikatą. Taigi tai, kad sertifikatai nestabdo viruso plitimo, seniai aišku. Tad grįžimas prie tokio reikalavimo vėl būtų saviapgaulė.
Kitas variantas – testuoti atvykstančius tiesioginiu reisu iš Kinijos, tą kai kurios šalys ir daro. Tai jau turi logikos. Tik klausimas, ką testuoti Lietuvoje, juk, prisimenant pirmą bangą, pas mus virusas atvyko ne iš Kinijos, o iš Italijos, ją atvežė lietuviai. Ir kai mes neturime tiesioginių skrydžių, o po savaitės kitos virusas iš bet kur gali atvažiuoti, tad testuoti, ko gero, nėra jokios prasmės“, – aiškino S. Čaplinskas.
Nebe drakoniškos, bet tikslinės priemonės
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat pabrėžė, kad uždaryti sienas dėl to, kas šiuo metu vyksta Kinijoje, nebūtų racionalu.
„PSO požiūriu, visos pasaulio šalys ir visi regionai, įskaitant ir Europą, turėtų garantuoti atsekamumo, testavimo ir pandemijos viruso mutacijų tyrimus. Kadangi jau virusas yra visur, kiekvienoje valstybėje, tai nebėra tokia situacija, kai banga tik atėjo į Europą ir buvo galima užkirsti kelią plėtrai į šalis, kur viruso nebuvo.
Dabar situacija kitokia, todėl PSO rekomenduoja laikytis atsekamumo, budrumo, epidemiologinio tyrinėjimo ir epidemiologinio režimo stebėjimo taisyklių. Kitaip sakant, visas priemonių arsenalas yra“, – komentavo jis.
Buvęs ES komisaras priminė, kad situacija nėra tokia kaip 2019 metais, nereikia taikyti tokių priemonių kaip sienų uždarymai, karantinai. Pastarieji nebent būtų taikomi tik lokaliai – ten, kur vėl atsiranda didesnis protrūkis.
„Bet testavimas yra logiškas, atsekamumas yra logiškas, kaip ir padidinta rizikos kontrolė, kur gali būti suintensyvėjęs naujos bangos ar naujų mutacijų atsiradimas, visa tai veikia“, – sakė P. V. Andriukaitis.
Vis tik jis pažymėjo, kad į tai, koks galėtų būti bendras ES atsakas, PSO nesikiša: „ES turi Šengeno erdvę, tai visiškai kita situacija. Mūsų tikslas labai aiškus – įspėjame visas šalis, budrumo lygis turi būti aukštas: testavimas, genų sekoskaita ir biosaugos priemonės ten, kur yra didžiuliai žmonių susibūrimai, yra reikalingi.“
Viruso mutacijos nesustoja
Pasiteiravus, ar iš Kinijos gali atkeliauti kokia kita koronaviruso atmaina, pašnekovai patvirtino, kad šis virusas dar gali pateikti siurprizų.
„Todėl ir PSO rekomenduoja atlikti genų sekvenavimo tyrimus, nes viruso mutacijos vyksta ir toliau. Šiuo metu yra virš 300 įvairių atmainų ir tos omikrono atmainos, kurios dabar Kinijoje, pasižymi be galo aukštu užkrečiamumo koeficientu“, – pastebėjo P. V. Andriukaitis.
S. Čaplinskas savo ruožtu įspėjo, kad koronavirusas labai plačiai mutuoja ir greitai gali atsirasti kažkokios mutacijos.
„Tai vyksta visų pirma dėl to, kad labai daug žmonių užsikrečia ir virusas plačiai cirkuliuoja, ypač Kinijoje. Antra, kai papuola virusas į nusilpusio imuniteto žmogaus organizmą, jei jis dar nebuvo susidūręs su virusu, nežinia, kokie gali atsirasti štamai – ar greičiau plintantys, ar labiau patogeniški.
Taigi stebėjimas pasauliniu mastu dėl to ir vykdomas, bet reikia kartu apie tai aktyviai informuoti ir žmones. O koks virusas dabar plinta, koks gali ateiti, šimtaprocentinio atsakymo nėra. Vis tik žinome, kad iš Kinijos teikiama ribota informacija, tad ją reikėtų vertinti rezervuotai. Teikiami oficialūs užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičiai labai toli nuo tikrovės, realus skaičius yra gal kelias dešimtis kartų didesnis“, – pastebėjo virusologas.
Vis tik pašnekovas konstatavo, kad pasaulis nėra apsaugotas tiek nuo koronaviruso, tiek kitų virusų staigmenų.
„Kad kažkada atsitiks kažkas naujo – ar iš šio koronaviruso, kuris kaip džinas jau iškeistas iš butelio, ar su kažkokiu kitu zoonoziniu virusu, pasaulio mokslininkai neabejoja, kitas klausimas – kada, iš kokios šalies, kokio viruso ir kokio masto kils viena ar kita problema.
Virusas toliau mutuoja ir pateikia vis kokius siurprizus, o tai, kad Kinija ilgai laikėsi nulinio kovido strategijos, ištęsė pandemiją ne tik Kinijoje, bet ir pasauliniu mastu. Tad kalbėti apie tai, kad perėjome į endeminę fazę, ko gero, yra aiškiai per anksti, nes dar gali būti įvairių siurprizų“, – konstatavo S. Čaplinskas.
Plačiau apie situaciją Kinijoje kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
