Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbta ekstremali padėtis ir sakoma, kad sveikatos priežiūros specialistai nieko neslėps. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vis kartoja, kad medicininių kaukių nereikia, kad jos neapsaugo, o jas dėvėti reikia tik užsikrėtusiems, jau sergantiems žmonėms.
Bet tada, taip jau gaunasi, kad oro uostuose grįžtančius iš kelionių žmones pasitinka sergantys specialistai – jie juk su kaukėmis
„Kolegos truputį persistengia. Jeigu žiūrėtume pozityviai, kad stiklinė yra pusiau pilna, tai daugiau buvo skirta akcijai atkreipti dėmesį, kad yra šita problema. O tai, kad sveikam žmogui reikia dėvėti respiratorių atviroje erdvėje, yra nelogiška“, – laidoje „Prieš srovę“ teigė Saulius Čaplinskas.
„O kodėl tada gydytojai dėvi respiratorius?“, – aiškinosi Audrė Kudabienė.
„Supraskime, kad gydytojas ilgai būna artimame kontakte su potencialiai sergančiu ar jau sergančiu žmogumi“, – teigė S. Čaplinskas.
„O jeigu aš einu į parduotuvę, aš juk nežinau, kas serga, o kas neserga. Tai galbūt užsidėjusi medicininę kaukę aš bent jau ramiau jausčiausi. Bet aš jos negaliu nusipirkti, nes jos nėra“, – įsivaizduojamą situaciją pateikė A. Kudabienė.
„Jeigu ramiau jaustumėtės, iš vienos pusės gerai, bet iš kitos blogai, nes jūs tada susidarysite įspūdį, kad užsidėjote medicininę kaukę ir jau apsisaugojote. Po ta kauke jūs galite pasikasyti nosį ir panašiai, be to, kaukė sudrėks ir nebebus tokia efektyvi apsaugoti nuo įkvepiamo oro. <...> Kaukių išpirkimas yra visiška infodemija, visiškai nereikalinga. Lygiai taip pat, kaip kruopų, dezinfekcinio skysčio pirkimas litrais ir taip toliau. Tai praeis“, – teigė S. Čaplinskas.
Infodemikai yra visi tie, kurie naudoja dezinfekcinį skystį, o ne muilą. Tačiau užsukus į Vyriausybę ant kiekvieno kampo pilna dezinfekcinio skysčio. Kodėl patys naudoja, o mums sako, kad nereikia?
Ekstremali situacija paskelbta. Bet kiek laiko reikėjo Sveikatos apsaugos ministerijai suderinti leidimus, kad leistų gaminti dezinfekcinį skystį Lietuvoje? Ministras vis kartoja ir kartoja – nepirkite grikių, neieškokite dezinfekcinio skysčio, nedevėkite kaukių, o oro uoste personalas vaikšto su kaukėmis ir Vyriausybėje visi naudoja dezinfekcinį skystį. Ministerija net bandė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovui uždrausti kalbėti viruso tema, bet profesorius Saulius Čaplinskas nepabūgo ir su laidos „Prieš srovę“ kūrybine komanda susitiko.
„Sandėliuke dezinfekcinio skysčio tikrai neturiu. Kažkiek turėtų būti, atskirais atvejais jį naudojame, bet jeigu jūs paklaustumėte, kiek kartų per dieną rankas plaunu, tai tikrai pasimesčiau, negalėčiau atsakyti. Dezinfekcinis skystis kažkur yra – seniai, ne dabar, pirktas. Muilas ir vanduo tikrai yra. Man keista, kaip kartais išsilavinę žmonės... Net ir Seimo rūmuose man teko matyti, kaip žmonės išeina iš tualeto, nesakysiu, aišku, kas, nenusiplauna rankų. Tai šitai yra keista. Tai galbūt, jeigu kalbame apie geras naujienas, tai šita nauja ir nežinoma liga išmokys plauti rankas, čiaudėti ir kosėti į alkūnę“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Galima juoktis ir nekreipti dėmesio į Sveikatos apsaugos ministerijos patarimus šiuo metu nedalyvauti viešuose renginiuose, kur daug žmonių. Bet grėsmė šiuo metu yra ir, kas žino, gal mūsų atsargumas mus išgelbės.
O štai patarimas, kaip save labiau apsaugoti, kurio niekur kitur neišgirsite – jeigu atėjote į restoraną ir jūsų stalą padavėja valo ne vienkartine šluoste, atsistokite ir išeikite iš tokio restorano.
„Aš norėčiau užduoti klausimą jums. O viešo maitinimo įstaigose, kas yra pavojingiausia, kuri vieta yra pavojingiausia mikroorganizmams plisti?“, – A. Kudabienės klausė S. Čaplinskas.
„Šakutės ir lėkštės?“, – svarstė žurnalistė.
„Ne. Nustebsite, bet sutiksite, kai pasakysiu. Šluostės. Jeigu šluostės yra ne vienkartinės, kaip dažnai jos yra plaunamos?“, – atsakė profesorius.
Profesorius Saulius Čaplinskas vardija ir kitas pavojingas vietas, kurių iš įpročio nebijome, o reikėtų. Pavyzdžiui, darbo stalai ofisuose. Pasak profesoriaus, moterų darbo stalai yra labiau užteršti nei vyrų, nes jos ant stalo palieka rankines, kosmetikos priemones – tai įrodyta moksliniais tyrimais.
O tos pačios šakutės, lėkštės, jos šiuo metu turi būti tvarkomos, dezinfekuojamos, plaunamos taip pat, kaip ir nepavojingais laikais?
Labai paprastas dalykas. Dabar, kai mes kalbame apie šitą naują koronavirusą, aišku, kad tai yra virusas, turintis apvalkalą. Tai reiškia, kad visos įprastinės dezinfekcinės priemonės gerai veikia, žudo šitą virusą. Viskas.
Nieko daugiau nereikia daryti?
Nieko.
Kaip ir anksčiau plovėme indus, šakutes, puodus, taip ir dabar?
Visai teisingai. Tik dabar į tai galbūt labiau atkreipsime dėmesį.
Ar nebūtų protingiau, pavyzdžiui, į darbą neštis savo sumuštinį?
Tikrai ne, nereikia perlenkti lazdos.
O jei koks nors barmenas nusičiaudi ir apčiaudi man nešamas salotas?
Vėlgi tas pats. Kultūra. Bendra kultūra. Jeigu jūs pastebite, kad barmenas taip padarė ir nusičiaudėjo, tai jūs turite pilną teisę paprašyti, kad tas maistas būtų pakeistas.
Ar jūs jau suplanavote atostogas?
Manęs žmonės to labai dažnai klausia jau nuo pat pradžių – ar galima važiuoti į Azijos šalis, paskui kitur ir panašiai. Mano atsakymas yra labai paprastas. Bet kuriuo atveju, kai mes planuojame kažkur išvykti, vis tiek bet kuri kelionė yra tam tikra rizika. Į tą pačią avariją gali papulti, gali tau piniginę ištraukti ir panašiai. Dabar atsirado dar viena grėsmė, nors visada kelionėje reikia galvoti apie higieną, apie švarą. Dabar atsirado dar papildomas argumentas, kodėl apie tai reikia galvoti. Ir visiems įvertinti tą tikimybę, kad kol kas niekas nesikeičia. O jeigu papulsiu į karantiną? Tai tuomet reikia įvertinti tai, ar galėsite nuotoliniu būdu dirbti, jeigu karantinas bus Lietuvoje. O galbūt atsitiks taip, kad liksite karantine užsienyje, tai kaip bus su finansais ir panašiai. Tai viską reikia įvertinti.
Jūs labai diplomatiškai atsakėte – nei draudžiate, nei leidžiate, liepiate pagalvoti. Jeigu aš būčiau labai artimas jūsų žmogus, ar jūs man patartumėte šiandien pirkti kelionę į Turkiją, Graikiją?
Jeigu kalbame apie vasarą, tai visgi patarčiau susilaikyti.
Keliais balais įvertintumėte valdžios darbą?
Tikiuosi, kad tas balas tik tai augs. Jeigu kalbėtume krepšinio terminais, pirmą kėlinį mes pralošėme – pralošėme komunikaciją, ypač apleista buvo gripo komunikacija dėl įvairių priežasčių. Manau, kad pirmą kėlinį mes pralošėme. Antras kėlinys parodė aiškiai, kad medicina, organizacinės priemonės tikrai veikia. Turime sutikti su tuo, kad visgi sugebėjome greitai identifikuoti, nustatyti šitą atvejį, išaiškinti žmonėms ir atvirai pasakyti, kad niekas nieko neslepia, kad visa informacija bus suteikiama operatyviai. Dabar viskas priklauso nuo trečio kėlinio. O trečiam kėliniui, kad jis būtų sėkmingas, reikia pasitikėjimo ir solidarumo.
Visą pokalbį su Sauliumi Čaplinsku apie koronavirusą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
