Lietuvoje pirmą kartą aptikta braziliškoji koronaviruso atmaina. Ji nustatyta žmogui, kuris keliavo po Pietų Ameriką, lankėsi ir Europoje – Italijoje. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, grįžęs iš komandiruotės užsienyje šis asmuo izoliavosi ir su artimaisiais ar draugais esą kontakto neturėjo. Todėl tikimasi, kad asmuo braziliškosios atmainos neišplatino.
„Atvejis nustatytas Kauno rajone gyvenančiam asmeniui, šis atvejis nustatytas balandžio pradžioje – balandžio 7 dieną. Asmuo grįžo iš užsienio, jisai keliavo po įvairias šalis, buvo komandiruotėje“, – sako Vilniaus departamento specialistė Austina Vžesniauskaitė.
Nors keliautojui teigiamas koronaviruso testas nustatytas dar balandžio pradžioje apie tai, kad jisai serga braziliška koronaviruso atmaina Lietuvoje pranešta tik antradienį. Taip nutiko todėl, kad Lietuva dalį ėminių siunčia į referentinę užsienio laboratoriją.
„Būtent braziliškoji koronaviruso linija buvo aptikta atliekant sekoskaitos tyrimus Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro laboratorijoje“, – pasakoja visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša.
Ekspertai įspėja, kad tokios kelionės po tolimus kraštus tik didina riziką į Lietuvą parsivežti įvairių koronavriuso atmainų. O šios išties yra labai klastingos. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, braziliškoji koronaviruso atmaina kelia didžiulį susirūpinimą. Aiškėja, kad net ir COVID-19 persirgęs asmuo gali užsikrėsti šia sparčiai plintančia atmaina.
„Rizika užsikrėsti yra gerokai didesnė negu tuo virusu, kuris plito iki šiol. Tai yra pusantro karto dažniau žmonės užsikrečia tie, kurie yra persirgę“, – teigia imunologė Aurelija Žvirblienė.
Kol kas panašu, kad nuo braziliškosios atmainos neapsaugo ne tik persirgimas Covid-19, bet tikėtina, mažiau saugo ir vakcinos. Brazilija naudoja kinišką vakciną „Sinovac“. Tyrimai rodo, kad šios vakcinos efektyvumas prieš šią atmainą nėra aukštas. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, „Pfizer“, „Moderna“ ar „AstraZeneca“ vakcinų Brazilija neturi, todėl kol kas kalbėti apie jų veiksmingumą yra dar anksti.
„Yra ne visai tiesioginių duomenų apie vakcinų efektyvumą. Yra paimamas paskiepytų žmonių kraujas ir žiūrima, ar kraujyje esantys antikūnai gali neutralizuoti tą virusą. Tai tas neutralizuojantis efektyvumas yra gerokai sumažėjęs būtent prieš tas atmainas“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Vis dažniau koronavirusu Lietuvoje sunkiai suserga vaikai
Nors iki šiol COVID liga pavojų labiausiai kėlė vyresnio amžiaus žmonėms, dabar vis dažniau kalbama apie sunkiai sergančius darbingus gyventojus ir netgi vaikus. Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis tikina, kad nuo sausio į klinikas buvo atvežta 10 vaikų, kurie sirgo koronavirusu – vienas jų sunkiai. Šiuo metu čia gydomas vaikas, kuriam nustatyta itin sunki koronaviruso forma.
„Tai dabar vienas pacientas pas mus gydosi, kuris reikalauja deguonies terapijos, būklė gerėja. Jau jam šiandien deguonies terapija yra nebeskiriama. O iki tol buvo tiekiama didelės tėkmės deguonies terapija būtent sergantis pneumonija“, – sako Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis.
Pasak Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos, per visus metus į ligoninę atvyko apie 500 vaikų, kurie sirgo koronavirusu. Kai kurie jų po apžiūros buvo paleisti gydytis į namus, kitiems gi prireikė ir deguonies terapijos. Pasak medikės, sunkiau serga vyresni vaikai nei darželinukai. Tiesa, daugėjant sergančiųjų atsiranda ir daugiau vaikų su komplikacijomis, kurios pasireiškia po koronaviruso. Kai kuriuos tenka guldyti ir į Intensyvios terapijos skyrių.
„Dažniausiai po poros savaičių gali atsirasti įvairių organų sistemų pažeidimų požymiai. Tai dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimai. Gali būti centrinė nervų sistema, širdis, plaučiai ,inkstai, virškinamasis traktas“, – pasakoja Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
Pasak Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriaus vadovo, koronavirusu serga ir kūdikiai, ir moksleiviai.
„Nėra vyraujančios amžiaus grupės – nuo kūdikio 8 mėnesių, kuris apsiplikinęs atvežtas ir kovid liga sergantis gydėsi apie savaitę karščiuojantis. Lygiai taip pat atvažiavo ir 17-metis, kuris serga kovidine pneumonija“, – teigia V. Gurskis.
O medikai vaikų sergamumą sieja ir su sparčiai Lietuvoje plintančiomis koronaviruso atmainomis. Iki šiol Lietuvoje yra aptikta 4000 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų.
„Be abejo, ši atmaina jau yra paplitusi visoje Lietuvoje. Ir tiesiog dabar dauguma iš visų sekoskaitos tyrimo rezultatų atlikta tai, kad ši viruso linija yra dominuojanti. Tokia situacija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse – Vokietijoje, Švedijoje“, – kalbėjo D. Bakša.
Daugiausia britiškosios koronaviruso atmainos atvejų užfiksuota Vilniaus regione. O nuo viruso sekoskaitos pradžios nustatyta ir 14 Pietų Afrikos Respublikos atmainos atvejų.
