Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.
„Yra sakančių, kad vadovų susitikimas bet kuriuo atveju bus istorinis, klausimas tik, ar jis bus istorinis dėl pasiekimų, ar jis bus istorinis dėl praleistų progų. Ar tokia galimybė egzistuoja? Ji tikrai egzistuoja“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat sakė norintis tikėti, kad likusios savaitės „leis mums kaip Aljansui tas spragas užpildyti ir artėti link istoriškesnio vadovų susitikimo Vilniuje“, ir Ukraina sulauks aiškios žinios dėl narystės NATO perspektyvų.
„Lietuva yra viena iš 31 NATO narės ir mes turim politinę poziciją, mes ją ginam, mes padedam Ukrainai visais instrumentais ir visomis jėgomis, kuriomis galime“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Klausiamas, ar svarbu, kad į susitikimą Vilniuje atvyktų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, G. Landsbergis pabrėžė, kad tai – „aišku, svarbu“.
„Aš tikiuosi, kad jis dalyvaus“, – teigė ministras, komentuodamas abejones, ar į susitikimą atvyks Ukrainos vadovas, jei jo šalis liks be aiškesnio narystės NATO plano.
Ukraina Vilniuje tikisi aiškių narystės NATO garantijų. Už glaudesnį Kyjivo ir Aljanso suartėjimą pasisako ir Lietuva su kitomis rytinėmis NATO valstybėmis, tačiau kol kas blokui sutarti dėl aiškesnio politinio įsipareigojimo nepavyksta.
Jungtinės Valstijos, nepaisydamos Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių dėl Ukrainos, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO karinio aljanso, praėjusią savaitę pareiškė prezidentas Joe Bidenas.
„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes nesiruošiame to palengvinti“, – sakė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono.
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Jungtinės Valstijos yra vienos aršiausių priešininkių, kad Vilniuje Ukraina sulauktų oficialaus pakvietimo į NATO. Jungtines Valstijas palaiko Vokietija.
Aljanso lyderiai, žengdami simbolinį žingsnį, siekia Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su V. Zelenskiu, penktadienį Briuselyje sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Šis susitikimas, anot jo, Kyjivui prie stalo suteiks labiau lygiavertę vietą „konsultuotis ir priimti sprendimus saugumo klausimais“.
Tačiau J. Stoltenbergas pridūrė, kad nors aljansas viršūnių susitikime ir stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kyjivo narystę nebus kalbama.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime ketiname aptarti ne kvietimą, o tai, kaip galime priartinti Ukrainą prie NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Esu įsitikinęs, kad rasime gerą sprendimą ir sutarimą“, – pridūrė jis.
NATO šią savaitę parengė pirmąjį Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį – Aljanso šalys pradeda derybas dėl galutinio dokumento teksto.
Apie tai BNS patvirtino keli šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgalioti komentuoti derybų proceso.
„Pirmasis summito deklaracijos juodraštis jau parengtas, dabar dėl teksto prasideda diskusijos“, – BNS ketvirtadienį sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.
Lietuvos politikai ir diplomatai kol kas nuo platesnių komentarų susilaiko, nes konkretus derybų turinys – konfidencialus.
Baiminamasi, kad Vilniaus susitikimo deklaracija per daug primins 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime pasirašytą dokumentą.
„NATO sveikina Ukrainos ir Sakartvelo euroatlantinius narystės NATO siekius. Šiandien mes sutinkame, kad šios šalys taps NATO narėmis“, –rašoma NATO valstybių vadovų pasirašytoje deklaracijoje.
Jokio konkretumo, jokių konkrečių datų ar žingsnių. Vilniuje ir kitose artimiausiose Ukrainai sostinėse bijoma, kad bus pakartota 2008 m. klaida.
„NATO viršūnės Bukarešte pasakė, kad Ukraina ir Sakartvelas kažkada bus NATO narės, mes labai kviečiame, mes labai džiaugiamės, bet tas kažkada taip ir neatėjo. Mes turėjome po to ir 2014 m., ir 2022 m.
<...> Kas dabar yra kalbama yra tuščių vilčių suteikimas, tai, kas tai, kas 2008 m. buvo pasakyta, buvo vilties suteikimas, kad NATO durys lieka atviros, bet jokių konkrečių dalykų nėra. Mes turime iš to pasimokyti. Niekas nekalba apie Ukrainos priėmimą į NATO, kol vyksta karas, bet viliamasi, kad bus įvardintas konkretesnis planas.
<…> Ką šitas karas parodė? Kad nebeužtenka sakyti deklaratyvių žinučių, nebeužtenka sakyti, kad „mes jus palaikome“. Reikia tai užrašyti konkretesniais terminai, o ne kalbėti į orą apie atvirų durų politiką. Tai yra tik žodžiai, o tie žodžiai turi materializuotis“, – kalbėjo V. Venckūnas.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00 „Malonu“
00:15 Išsamus pokalbis apie Ukrainos stojimo į NATO perspektyvas
22:46 Kaip niekam nežinomas Airijos prezidentas išgarsėjo Lietuvą paminėjęs
30:33 Prigožino šou užsienio žiniasklaidoje
42:05 JAV ir Kinijos santykių šildymas
52:08 Rusijos propaganda pagal KGB išbandytus metodus
1:06:07 Ateinančios savaitės tinklalaidės tyzeris
