Ir biudžetinės įstaigos, ir statutiniai pareigūnai neprisišaukia naujų kolegų. Kai kur konkursus į laisvą vietą tenka skelbti ir po penkis kartus.
Simas Šlekys Vilkaviškio savivaldybėje darbuojasi trečius metus, o iš viso valstybės tarnautoju save jis vadina jau keturioliktus metus. Darbu valdininkas patenkintas, tačiau naujų kolegų pašonėje trūksta. Priežastis paprasta.
„Kvalifikuoti specialistai dažniausiai randa darbą privačiame sektoriuje“, – sako S. Šlekys.
Skyriaus vedėjas pastebi, kad provincijoje toks darbas dažnai tampa nebent karjeros laipteliu ir po kelerių metų darbuotojai ieškosi platesnių vandenų. Visgi šįkart niekas nenori ir tokio laiptelio.
„Konkursą skelbėme keturis kartus, tačiau neatsirado nė vieno pretendento, atitinkančio reikalavimus. Problema ta, kad tai inžinerinis išsilavinimas“, – teigia personalo skyriaus vedėja Aušra Sinkevičienė.
Už statinių priežiūrą atsakingam naujokui savivaldybė mokėtų apie tūkstantį eurų „į rankas“, bet…
„Atlyginimai negali konkuruoti su privačiu verslu. Labai liūdna, kad tokia situacija, skelbsim konkursą ir penktą kartą“, – priduria A. Sinkevičienė.
Beje, statistiškai viešajame sektoriuje algų vidurkis didesnis nei privačiame. Tačiau didesnėmis algomis paprastai džiaugiasi tik aukštesnio lygio specialistai. Vilkaviškio savivaldybėje iš viso laisvi keturi etatai. O statutinių pareigūnų gretose visoje Lietuvoje padėtis dar prastesnė.
„Dabar tas trūkumas itin jaučiamas. Mūsų žiniomis, policijai trūksta 1500, kitose tarnybose irgi panaši padėtis. Tai, kad atėjęs dirbti pareigūnas gauna 700-800, tai tikrai ne svajonių darbas ir ne svajonių atlyginimas, ypač kalbant apie didmiesčius“, – kalba teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Trūksta ir ugniagesių, ir pasieniečių, ypač šiuo metu, kai didžiulių pajėgų reikia saugoti sieną nuo tyčia Aleksandro Lukašenkos režimo čia siunčiamų migrantų. Vien valstybės tarnyboje, t.y., ministerijose, įvairiose gyventojams paslaugas teikiančiose įstaigose turėtų dirbti per 60 tūkstančių darbuotojų, bet laisvų vietų yra 7000, taigi trūksta daugiau kaip dešimtadalio.
O kur dar kiti biudžetininkai ir minėti statutiniai pareigūnai. Valdantieji žada, kad algos valstybės sektoriaus darbuotojams nuo sausio didės. Bazinę pareiginę algą Seimas žada didinti keturiais eurais iki 181. 200-ams tūkstančių biudžetininkų tai reikštų nuo keliasdešimties iki 130 eurų didesnes algas. Tačiau skaičiai vis dar negrįžo į 2008 metų, prieškrizinį, lygį.
„Mes šiek tiek papudruosime nosytę šituo atlyginimų pakėlimu ir viskas“, – sako L. Soščekienė.
„Gėdingas reikalas. Jeigu būtų palaikytas socialdemokratų siūlymas grąžinti į 183 eurus bazinį dydį, tada krizė viešajam sektoriui baigtųsi. Dabar tai tiesiog bėgimas iš paskos ir mėginimas bent kažkiek kompensuoti didėjančias kainas ir infliaciją“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Kiekvieną dieną girdime, kad iš ministerijos, iš kitų įstaigų išeina darbuotojai. Mes prarandame kvalifikaciją ir gerus darbuotojus. Tai tikrai reikėjo labiau atsižvelgti ir padidinti koeficientą, atlyginimus“, – sakė valstietis Valius Ąžuolas.
„36 eurai į rankas nesprendžia konkurencingumo klausimo, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad bazė labai plati ir net ir nedidelis išlaidų didinimas turi didelę naštą valstybės biudžetui“, – komentavo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Ta našta – beveik 90 mln. eurų. Dar per 70 mln. prireiks neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui.
„Drastiškai neišeina, yra įsipareigojimai, duoti švietimo darbuotojams, šituo biudžetu yra didelė pinigų suma skiriama, 129 milijonai“, – teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Premjerė užsiminė, kad valstybės tarnybos laukia didesnės reformos.
„Valstybės tarnyboje turėtų būti laikomasi labai paprasto principo – darbo užmokestis turėtų būti palyginamas su privačiu sektoriumi. Nesakau, kad tapatus, bet palyginamas. Negali būti kartais besiskiriantis atlyginimas. Tokius pasiūlymus pateiksime ir tikiuosi, kad Seimas pritars“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Bazinė alga kilstels ir politikų bei teisėjų, medikų uždarbius. Seimo nariai, didmiesčių merų algos padidės po beveik 80 eurų, medikų – 90, Konstitucinio Teismo teisėjų – 117, prezidento – 220 eurų.
„Popieriuje“ Gitano Nausėdos uždarbis priartės prie 10 tūkstančių eurų. Seimas šiandien svarstė ir kitų metų valstybės biudžeto projektą. Valdantieji tikina, kad jis sprendžia skurdo ir nelygybės problemas, opozicija kritikuoja, kad visa tai – skolintų lėšų sąskaita. Kaip ir kasmet, biudžeto projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti, galutinai dėl jo parlamentas balsuos gruodžio viduryje.
