Tiesa, pirmąją – 17 metrų skersmens rekordininkę, pastaroji smegduobė aplenkė savo gyliu – jis gali siekti net iki 8 metrų. Žinovų teigimu, smegduobė vis dar plečiasi, tad artintis prie jos nėra saugu. Vaizdą savo akimis pamatė savaitgalį pro Šlepščių kaimą namo grįžtantis biržietis.
„Dabar tai kažkiek ir dugno matosi, o tada tai buvo grynai šulinys ir girdisi, kaip viskas bildėjo žemyn“, – kalba archeologas Karolis Duderis.
Archeologu dirbantis Karolis sako, kad išvysti dar besiformuojančią smegduobę pavyksta itin retai.
„Pūga buvo, vėjas siautė, velniai veseliją kėlė ir eini čia artyn, ir girdi, kad dunda viskas, žemė dunda“, – pasakoja K. Duderis.
Archeologas ir dabar arti smegduobės nedrįsta žengti, o ir kitiems nepataria.
„Tikrai nereiktų eiti iki pat krašto, nes galim tenai viduj atsidurti, o iš ten išsikapanot reikalų daug“, – tikina K. Duderis.
Atsargiai smegduobę apžiūri ir vos už kelių šimtų metrų gyvenantis Vytautas. Vyras sako gimęs ir augęs Biržų krašte, tad prie tokių reiškinių pratęs.
„Mažesnė dar buvo, dabar dar daugiau, bet taip garsą, kad būčiau girdėjęs, ar ką, nieko nesigirdėjo. Vėjas buvo, ką ten suprasi“, – sako Vytautas.
Kad savaitgalį atsivėrusi smegduobė plečiasi, patvirtina ir specialistas. Esą tiksliai ją bus galima išmatuoti kai ji baigs formuotis. Pirminiais skaičiavimais, smegduobės gylis iki vandens maždaug 6 metrai, po vandeniu gali būti dar metras ar du. Skersmuo šiai minutei maždaug 13 metrų.
„Šita smegduobė tūriu, galima sakyti, ir išvaizda tikrai raiški, ir tokia bauginanti, galima sakyti. Dar sienelės tikrai stačios, dar tikrai slinks, platės, gylis šiek tiek sumažės“, – aiškina geologas Šarūnas Kubilius.
Štai, ką sako gyventojai:
„Galėtų pas mane tokia darže įkrist, antim būtų labai gerai.“
„Baugu net prieiti man asmeniškai, dar griūna, dar byra po biškį ta duobė.“
„Šalia ten stovi dar toks namelis nedidelis, tai tikrai laisvai į tą duobę tilptų ir nesimatytų.“
„Šuo kariamas įpranta, taip ir mes įprantam ir gyvenam. Ir man yra buvę, pasėjau, už savaitės atvažiuoju, vidury lauko duobė įgriuvus.“
Tai jau antroji įspūdingo dydžio smegduobė Biržų krašte užfiksuota šiemet. Tiesa, ši kiek mažesnė, nei specialistų išmatuota sausį. Pirmosios skersmuo buvo kiek daugiau nei 17 metrų.
„Tikrai įdomu, kad per trumpą laiką tokios dvi didelės smegduobės mūsų krašte“, – sako Š. Kubilius.
Specialistas tam turi ir paaiškinimą.
„Ḱiek teko stebėti duomenis, pavyzdžiui, gipso tirpsmo, per pastaruosius metus jis yra gana suintensyvėjęs, tai reiškia, kad po žeme susiformuoja daugiau tuštumų, na, ir, žinoma, žiemos nėra mūsų tokios šaltos, gilios kaip būdavo, daugiau vandens filtruojasi, tirpdomas yra“, – aiškina Š. Kubilius.
Pagal Biržų regioninio parko statistiką, kasmet šiame krašte atsiveria apie 20–30 smegduobių.
„Apačioj gipsas, dolomitas, jis tirpsta ir natūralus dalykas. Aišku, ūkininkams arba vietos gyventojams tai yra rūpestis, galbūt ir baimė šiokia tokia, todėl, kad niekas nenori, kad tokie dalykai atsitiktų prie pat namo gyvenamo, pavyzdžiui“, – sako Biržų regioninio parko grupės patarėjas Kęstutis Baronas.
Ši įgriūva, kaip ir ankstesnė šiemet, liks natūraliai formuotis. O smalsuoliams žinovai pataria būti atsargiems, bent kurį laiką, kol smegduobė dar plečiasi.
