Smegduobė rekordininkė. Taip naujausią įgriuvą Biržų rajone, Užubalių kaime, vadina specialistai. Šiame krašte tai pirmoji užfiksuota smegduobė šiais metais. Ji atsivėrė ūkininko pasėlių lauke.
„Pagal turimus duomenis, per 10 metų tokio pločio smegduobės nebuvo. Šios smegduobės didysis skersmuo yra 17 metrų, gylis iki vandens siekia 2 metrai. Viso gylio dar nepavyko išmatuoti“, – teigia geologas Šarūnas Kubilius.
Anot specialisto, po vandeniu dar gali būti metras ar net du. Dažniausiai, pasak žinovų, įgriuvos būna stačių šlaitų, šulinio formos. Ši smegduobė – dubens formos. Ji dar gali kisti.
„Šonukai, kraštai dar turėtų kristi, bet taip, tai ji tokios ir bus formos, gal truputį padidės, praplatės, gylio nebus tokio didelio“, – tvirtina Biržų regioninio parko grupės patarėjas Kęstutis Baronas.
Pasak specialistų, šią smegduobę gyventojai pastebėjo šiemet, gali būti, kad ji atsivėrė gruodžio mėnesį. Tiesiog dėl sniego dangos tuomet jos gerai nesimatė. Vietinių tokie reiškiniai seniai nebestebina.
„Kaip saulė pateka arba koks debesėlis, arba lietus ateina, tai natūraliai ir čia procesai vyksta, ir mes esam sugyvenę su tais reiškiniais“, – sako K. Baronas.
„Tiesiog arti žemės yra tirpios uolienos, kurios veikiant vandeniui ištirpsta po žeme ir sudaro požemines tuštumas, kurios įgriūna ir turime tokias duobes“, – aiškina Š. Kubilius.
Smegduobė rekordininkė atsivėrė maždaug 200 metrų nuo pagrindinio kelio Biržai – Saločiai. Tačiau, kad pamatyti ją tenka bristi keliuku.
Smalsuoliams geologas pataria arti smegduobės kraštų nesiartinti. Be to, aplink – ūkininko pasėliai.
„Neinant arti to atplyšusio grunto, aišku, čia pasėliai, tai nerekomenduojama eiti žmonėms labai intensyviai“, – teigia Š. Kubilius.
„Gali būti, kad dar šalia smegduobių bus ir dar daugiau, ypač dabar, šiemet, kai tokia žiema – tai pašąla, tai paleidžia, tai čia visko gali būt“, – kalba K. Baronas.
O ši smegduobė taip ir liks ūkininko pasėlių lauke.
„Natūraliai formuosis toliau kažkiek, pagal reikalavimus yra reikalinga penkių metrų apsauginė zona, kurioj pieva turėtų būti“, – sako Š. Kubilius.
Užpilti karstines įgriuvas draudžiama, išskyrus keliančias pavojų eismui, pastatams. Tad ūkininkui tiesiog teks didžiulę duobę apvažiuoti.
„Tą smegduobę užpilsi, tai vis tiek, tas vanduo griaušis, ieškos kitur, bus tos smegduobės atsivers, tas procesas nesustabdomas čia yra. Ūkininkas toj vietoj dirbdamas žemę vis tiek jis smegs, dubs ir su technika nelabai čia ir pravažiuos“, – tvirtina K. Baronas.
Šiaurės Lietuva garsėja karstinėmis įgriuvomis. Specialistai yra suskaičiavę, kad vietomis gali būti apie 200 smegduobių kvadratiniame kilometre. Esą nebūna metų, kad neatsiverstų naujos įgriūvos. Ko gero, ne visas net pavyksta suskaičiuoti.
„Kad galėtum kaip laumžirgis praskrist visur kiekvieną dieną, tada matytum, kaip kas yra. Yra, kad buvę kokie 46–48 per metus“, – sako K. Baronas.
Biržų regioniniame parke yra virš 9000 smegduobių. Visoje šiaurės Lietuvoje jų maždaug 15 tūkstančių.
