Lietuvos jūrų muziejuje mamos šaukiasi vienišas pamestinukas ruoniukas. Jis, kaip ir dar 10 jo likimo brolių ir 5 sesės, į Jūrų muziejų pateko bejėgiai, išmesti Baltijos bangų į krantą. Viena mažylė neišgyveno. Jos liūdną likimą ir kelionę į Jūrų muziejų rodė TV3 žinios.
„Jie visi kaip visada buvo sunkios būklės, tai yra nusilpę ir merdintys mažyliai“, – sako biologas Arūnas Grušas.
Tad biologams tenka įdėti daug darbo, kad maži, nusilpę ruoniukai sustiprėtų.
„Mes maitiname taip, kaip išgalime. Aišku, mes negalime jiems duoti motinos pieno ir tas augimas yra visiškai kitoks. Dėl to mes ir užtrunkame juos reabilituodami iki pusės metų, nors mama juos maitina tik 2–3 savaites“, – teigia gyvūnų treneris – biologas Pavelas Kulikovas.
Biologai stengiasi per daug prie ruonių nepripratinti prie žmonių. Iš vienos pusės bus gaila atsisveikinti, kai šie keliaus į laisvę, iš kitos – ruoniai turi privengti žmogaus, kad laisvėję gyventų saugiai.
„Kai kurie per visą tą reabilitacijos laikotarpį ir lieka laukinukai, neprileidžiantys, pykstantys, kandžiojantys ir bijantys. Mes nė su vienu iš jų nesistengiam kontaktuoti kaip su naminiu gyvūnu, nes nenorime to draugiškumo iki galo ir netgi tie piktieji mus džiugina labiau, jeigu, aišku, neįkanda“, – tęsia P. Kulikovas.
Tokių pamestinukų skaičius Jūrų muziejuje kasmet auga. Jei prieš penkerius metus biologų globai atkeliaudavo 3–7 ruoniukai, tai pastaraisiais metais tokių mažylių bangos išmeta apie dvidešimt. Biologai kategoriški – žmogus ne tik ruonių gelbėtojas, bet ir didžiausias priešas.
„Trūksta žuvies. Nes daugiau kaip 80 procentų žuvies resursų yra sunaikinta. Kitas dalykas – globalinis atšilimas. Didelės ruonių koncentracijos mažose salose, kur dar nėra žmogus urbanizavęs, ten būna kovos, būna ligos, nuo to kenčia daugiausia mažyliai. Ir tokie nusilpę mažyliai pas mus ir atitenka“, – atskleidžia biologas A. Grušas.
Tad jei žmonės nesusiims, ruoniai gali išnykti.
„Išgaudėme viską, mes, žmonės, suvalgėme viską. Mes užteršėme jūrą teršalais, mes jūrą užteršėme garsais baisiausiais. Mes suvalgėme jų žuvį, jų maistą. Mes patys galime maitintis ir dešromis, galime maitintis ir žolėmis, ne, mes suvalgėme jų maistą“, – rėžia pašnekovas.
Biologo mintims pritaria ir mažylių pasižiūrėti atėję muziejaus lankytojai. Pasak specialistų, žmonės sąmoningėja ir į pamestinukus žvelgia su liūdesiu, o ne kaip į pramogą, kaip būdavo anksčiau.
„Labai reikėtų susimąstyti. Kiekvienam žmogui savo kasdienybėje pagalvoti, ką mes galime pakeisti. Pradedant nuo rūšiavimo iki apgalvojimo pirkinių, ar tikrai reikia tiek daug įvairių daiktų. Nes galiausiai tie daiktai virsta šiukšlėmis“, – sako viena lankytoja.
Visi Jūrų muziejuje dabar gyvenantys ruonių jaunikliai iki rudens sustiprės ir bus paleisti į laisvę. Tiesa, iki tol gaus ir vardus. Pernykščiams pamestinukams buvo suteikti žemaitiški vardai, tokie kaip Dziegorėlis ar Kurdupelis, o šie gaus aukštaitiškus. Tačiau jų muziejaus darbuotai dar neatskleidžia.
