Benkunskui besidžiaugiant žaliosios sostinės titulu – kirtis iš žaliųjų

Iš Valensijos tarybos nario Karloso Mundinos Vilniaus meras Valdas Benkunskas perėmė žaliąją knygą. Ir tai reiškia, kad Vilnius tapo Europos žaliąja sostine.

„Šitas titulas yra laimėtas. Konkurencija tikrai buvo nemaža. Daug Europos Sąjungos miestų varžėsi dėl šito Europos Komisijos titulo, įsteigto prizo, nominacijos“, – sakė V. Benkunskas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilniaus rajono savivaldybė finansuos autobusų vairuotojų rengimą

Mergaičių tvirkinimu kaltinamas Ulvidas sako nuolat sulaukiantis skambučių: „Turiu 3 pakvietimus atvažiuoti šokti“

Sausį pražydo gėlės, ant lazdynų – „kačiukai“: „Dar nesu taip mačiusi“

Pasak mero, Europos Komisiją sužavėjo Vilniaus viešasis transportas ir savivaldybės ateities planai jį naujinti.

„Galiu paminėti, kad mes buvome gerai įvertinti dėl savo mobilumo – transformacijos, kuria siekiame, kad kuo daugiau vilniečių važiuotų viešuoju transportu, mūsų investicijos į viešojo transporto plėtrą“, – teigė Vilniaus meras.

Pavyzdžiui, savivaldybė jau išleido 50 milijonų eurų naujiems troleibusams, kurių dalis jau važinėja. Miestas žada pirkti dar daugiau naujų troleibusų, tačiau dešimtys senųjų „Škodų“ Vilniaus gatvėmis teberieda.

Senamiesčio gatvėse toliau karaliauja automobiliai, nes viešojo transporto čia beveik nėra.

„Plečia parkingo zonas, didina jų apmokestinimą, kad išsodintų žmones iš automobilių, bet kai jie išsėda ir nori sėsti į, pavyzdžiui, viešąjį transportą, pamato, kad kainos – dar iki galo neaišku, bet turbūt pakils dvigubai“, – kritikos negailėjo Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Džiaugiasi sostinės žalumu

V. Benkunskas sako, kad Europos Komisijai įspūdį padarė ir tai, kaip esą Vilnius saugo savo medžius.

„Vilnius, turėdamas 60 procentų žalumo ir augdamas, investuodamas į naujas teritorijas, urbanizuodamas jas, iš tikrųjų tą procentą išsaugo“, – teigė meras.

Tačiau nė dveji metai nepraėjo, kaip dėl neapgalvoto trinkelių klojimo krito Lukiškių aikštėje stovėjusios nudžiuvusios šimtametės liepos. Meras tuomet tik skėsčiojo rankomis – taip pat kaip ir tada, kai verslininkas be leidimų nukirto didžiulį ąžuolą.

„Nuolat diskutuojame – tai galima kirsti ar negalima, kada galima, kas gali kompensuoti ir panašiai. Tai tų tokių netobulumų, kalbant apie miesto žalinimą, jų yra“, – sakė I. Budraitė.

Tačiau vis tiek Europos Komisija, atrodo, susižavėjimo Vilniumi neprarado.

„Toliau visi energetiniai dalykai, atliekų tvarkymo, nuo centrinio šildymo sistemos pakeitimo ir panašiai. Vandens tas pats ūkis kaip yra tvarkomas“, – pasiekimus vardijo V. Benkunskas.

Tačiau „žalieji“ klausia – ar ilgai vilniečiai maisto atliekas mėtys į bendrus konteinerius?

„Sistema labai sudėtinga, nors mes turime konteinerius šalia kiekvieno daugiabučio su atskira talpa maistui. Tiesiog dabar ji yra užrakinta, nes Vilnius laiku nesudarė sutarčių su atliekų vežėjais, kad jie ištuštintų tuos konteinerius“, – kalbėjo I. Budraitė.

Gavo ir įpareigojimų

Matyt, Europos Komisija užmerkė akis ir kai Vilnius prieš dvejus metus šildėsi itin taršiu mazutu. V. Benkunskas trečiadienį pasirašė ir Žaliųjų miestų susitarimą su įsipareigojimais.

„Tarkim, iki 2030 metų pasiekti visišką CO2 išmetimo neutralumą kai kuriose srityse, kaip centrinis šildymas ar viešasis transportas“, – sakė meras.

V. Benkunskas žada investicijas, kad Vilnius taptų žalesnis, tačiau pinigų prašo ir Europos Komisijos.

Europos žaliąja sostine Vilnius bus visus 2025 metus. O savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai galės lankytis su žemės saugojimo tema susijusiose nemokamose veiklose.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.