Siaurais geležinkelio bėgiais vienintelis toks šalyje siaurukas iš Panevėžio su romantikos ištroškusiais turistais bilda jau daugiau kaip šimtmetį. Tačiau šiemet gražią traukinuko sukaktį – 120 metų jubiliejų temdo prasidėję teismai. Buvęs įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas Vismantas Užalinskas kaltinamas didelės vertės turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Aiškinamasi, kur iš įstaigos galėjo pradingti mažiausiai 20 tūkst. eurų. Į kaltinamųjų suolą atsisėdęs buvęs vadovas jam metamą kaltę neigia.
„Jei yra dokumentai, liudininkai sako, kad yra nupirkta, daiktus naudoja, tai kodėl mes teisme, nežinau“, – sako buvęs siauruko vadovas Vismantas Užkalinskas.
„Buvo klastojami pirkimo-pardavimo dokumentai, jų pagrindu buvo išimamos lėšos iš įmonės. Mes kaltinam, kad galimai buvo neįvykusios operacijos, tik dokumentai surašyti ir pinigai paimti“, – teigia prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Po įstaigos dokumentus kapstytis pradėjusiems pareigūnams įtarimų sukėlė neaiškūs pirkiniai. Įtariama, kad maždaug 3-ejus metus siaurukui vadovavęs direktorius galimai sudarydavo fiktyvias pirkimo-pardavimo sutartis dėl bėgių, pabėgių, aširačių, variklių ir kitų vagonams remontuoti skirtų detalių, nors iš tiesų tokių prekių nepirko. Įtartini pirkiniai užkliuvo ir įstaigos auditą atlikusioms savivaldybės centralizuoto audito specialistėms.
„Matot, yra sąskaitos, yra pirkimo dokumentai, žmonės dėjo parašus, reiškia, įvyko, o kaip kam pasirodė, ar vaidenasi. Nu ne, auditoriams. Pagal jų auditą mes čia“, – kalbėjo V. Užalinskas.
„Kontrolė įvertinta silpnai, šiaip kontrolė yra įvertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir silpnai. Nėra vidaus kontrolės, rezultatai gali turėti įtakos veiklos rezultatams“, – mano savivaldybės auditorė Rima Vinciūnienė.
Tačiau, kad su įstaigos vidiniais reikalais pirkimams vis tik nebuvo viskas skaidru, įsitikinęs ir dabartinis siauruko direktorius. Šis įtaria, kad jo pirmtakas galėjo pasisavinti kur kas stambesnes sumas siauruko pinigų – ne 20 tūkstančių, o daugiau kaip 50 tūkst. eurų.
„Šie riedmenys yra, bet panašu, kad tie riedmenys ir anksčiau buvo siaurajam geležinkely, tiesiog, mano supratimu, tam neapskaitytam turtui dokumentai pateikti, kad jie yra nupirkti mano žiniomis arba iš tam tikrų nuotraukų matyti, kad ir anksčiau jų buvo“, – pasakoja siauruko direktorius Mindaugas Jucevičius.
Tačiau V. Užalinskas kratosi ir šių kaltinimų. Kad siaurasis geležinkelis nuolat reikalavo finansinių injekcijų, neslepia ir ilgamečiai darbuotojai. Tiesa, dabar jau buvę.
„Tai įvairiai pirkdavom ir pabėgius, ir bėgius, medžiagų įvairių reikia tam keliui sutvarkyti, pirkdavom“, – sako geležinkelio meistras Arvydas Ucinavičius.
„Siaurasis geležinkelis visgi yra paveldo objektas ir jis nekomercinis objektas, ir išsilaikyti iš savo užsidirbtų pajamų jis tikrai niekada negalės, yra reikalinga dotacijos, valstybės parama. jei Lietuva nori tokio objekto kaip siaurasis geležinkelis tai jį reikia remti Valstybės pinigais“, – teigia buvusi vyriausia finansininkė Vilma Jasiūnienė.
„Ten buvo nupirkti 2 varikliai jei atsimenat buvo spektaklis „stotelė“ siauruke spektaklio metu prieš kitą spektaklį subyrėjo variklis vienas ir skubiai reikėjo nupirkti. Jis nupirktas įdėtas į traukį ir važinėja dabar. Buvo ir aširačiai ir Pirmojo pasaulinio karo istoriniai bėgiai nupirkti, bet tas, kas nesupranta, jie kalba apie orą“, – teigia V. Užalinskas.
Anykščių savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos valdomas „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ išgyvena ne pačius geriausius laikus. Turistų mėgiamą siauruką šiuo metu spaudžia apie 90 tūkst. eurų siekiančios skolos.