Jei ne Rusijos karas Ukrainoje, atrodytų, kad lietuvių kraujo auka Sausio 13-ąją ilgam užvertė grobuonišką režimo istorijos puslapį. Deja, praėjus 30-čiai metų vaizdai neįtikėtinai primena tai, ką dabar Rusija išdarinėja ukrainiečių žemėse: brutalios žudynės, civilių aukų kūnai ir laisvę mylinčių žmonių sielvartas. Tik kol vieniems tas sielvartas tęsis visą gyvenimą, kita pusė negali susitaikyti su teismo sprendimais, nors absoliuti dauguma nuteisti tik teoriškai, nes sėdi Rusijoje.
Prieš trejus metus už nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus Vilniaus apygardos teismas nuteisė 67 buvusius sovietų karininkus. Pernai pavasarį bylą peržiūrėjęs Apylinkės teismas 14-ai jų bausmes dar sugriežtino. 14 laisvės gynėjų nužudę ir per 800 sužaloję smogikai gavo nuo ketverių iki 14-os metų kalėjimo bausmes, nors realiai už grotų Lietuvoje sėdi tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas, kitus Rusija atsisako išduoti.
Bausmėmis nepatenkinti nuteistųjų advokatai kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą ir šiandien išplėstinė teisėjų kolegija skelbia galutinį ir neskundžiamą verdiktą.
„Kasacinius skundus atmesti“, – teigia teisėjas Artūras Pažarskis.
Taigi ankstesni teismo sprendimai lieka galioti. Tačiau Aukščiausiasis teismas sušvelnino bausmę minėtam Jurijui Meliui – dešimties metų laisvės atėmimo trukmę teismas jam švelnina metais – iki devynerių. Priežastis ta, kad pirmos instancijos paskirtą septynerių metų kalėjimo bausmę Melis atliko dar iki Apeliacinio teismo nuosprendžio, tačiau prokuratūros prašymu buvo suimtas dar 20-iai dienų, o tai esą prieštarauja sąžiningo teismo proceso principams.
„Savotiškas laimėjimas. Teismas išgirdo mūsų nuogąstavimus. Tarkim, kiti tankistai, kurie traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jie Rusijoje gyvena normalų gyvenimą, o Melis yra tardymo izoliatoriuje“, – kalba J. Melio advokatas Ryšardas Burda.
Pasak advokato, sutrumpinus bausmę, Melis laisvę išvysti turėtų jau kitų metų kovą. Šiuo metu jis Marijampolės pataisos namuose.
„Kai paskutinį kartą prieš posėdį su juo bendravom, jis jau pradėjo skaičiuoti 700 atbulinį skaitiklį. Galvoju, kad tai tikrai jam bus gera žinia“, – sako R. Burda.
Advokatai skundais bandė įrodyti, kad, jei Sausio 13-ąją nebuvo paskelbtas karas, negali būti ir karo nusikaltimų. Dabartinė Maskva tai veikiausiai irgi vadintų specialiąja operacija.
„Jeigu veikos buvo įvykdytos ginkluoto konflikto ir agresijos metu, tai yra pakankama sąlyga kvalifikuoti jas kaip karo nusikaltimus“, – teigia teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Dar viso proceso metu buvę sovietų karininkai įrodinėjo, neva buvo tik eiliniai kareivėliai ir nesuprato, ką su tankais ir automatais daro prie Televizijos bokšto ir Spaudos rūmų.
„Buvo karininkai, užėmė skirtingo lygmens vadovaujančias pareigas. Tokiu atveju vykdyti aukštesnio vadovo įsakymą nesuvokiant vado įsakymo sumanymo prieštarauja bendrai logikai“, – tvirtina G. Juodkaitė-Granskienė.
Seimo pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu Vytautas Landsbergis pabrėžia, kad iki galo skriaudos Rusija Lietuvai taip ir neatlygins.
„Lietuva yra priėmusi tam tikrus principus, kad Sovietų Sąjunga ir Rusija turi atlyginti anos okupacijos žalą, į kurią įeina ir Sausio 13-ios puolimo žala. Materialinė žala krenta valstybei, tai ta valstybė kol kas yra dar blogesnė negu tada“, – teigia V. Landsbergis.
Apeliacinis teismas buvo paskelbęs, kad vien turtinės žalos dėl sausio įvykių Lietuva patyrė beveik 11 mln. eurų.
Ir Vytautas Landsbergis, ir žuvusiųjų artimieji nuolatos kartojo teismo procese pasigedę tuomečio sovietų vado Michailo Gorbačiovo atsakomybės.
Prokuroras Gintautas Paškevičius po nuosprendžio sakė, kad teisingumas byloje įvykdytas. Nuteistųjų advokatai irgi mano, kad byla užbaigta. Visgi Melis savosios tiesos dar gali bandyti ieškoti Strasbūre.
„Žinau, kad jis nori skųsti į EŽTT, tikriausiai bus parengtas toks prašymas“, – sako J. Melio advokatas Ryšardas Burda.
Kone 30 metų nagrinėtą didžiausios Lietuvoje apimties bylą sudaro net 800 tomų. Esminė teismų išvada – kad 1991-ųjų sausio sovietų agresija buvo ne atsitiktinis nusikaltimas, o sisteminga civilių užpuolimo dalis, turėjusi tikslą išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungos dalimi.
