Kauno vakcinavimo centre šiandien pasiskiepyti gali sulaukę 55-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. Nors klinikiniai tyrimai rodo, kad „AstraZeneca“, dabar vadinama „Vaxzevria” efektyvesnė vyresnio amžiaus žmonėms ir ja pasiskiepijus susidaro didesnis imuninis atsakas, pensininkai šios vakcinos vengia. 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai daugiausia renkasi „Pfizer“ skiepą – jį jau gavo 39 procentai senjorų. O „AstraZeneca“ pasirinko 15 procentų pensininkų.
Štai ką sako gyventojai:
„Phizer'iu“. Kodėl ne „AstraZeneca“? – O kam mums reikia? Turim susirgimų visokių, tai bijojome skiepytis. Pagal amžių mes.“
„Tik „Pfizer’is“, nes įprasta ir patikima.“
„Todėl, kad sūnus skiepijosi ir labai blogai jautėsi, o sūnui 30 metų.“
„Žinokit, „AstraZeneca“ aš atsisakiau, tai pasirinkau „Pfizerį“ dėl reakcijų, nes jaunesniems žmonėms jos truputėlį sunkiau pasireiškia.“
Nors sveikatos ekspertų tarybos nariai ministerijai siūlė „AstraZeneca“ vakcina skiepyti skiepyti tik vyresnio amžiaus gyventojus, ministerija į šių siūlymų nepaklausė.
Pasak kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, prasta koronaviruso situacija šalyje ir kasdienės mirtys nuo COVID-19 lėmė ministerijos sprendimą neįvesti amžiaus ribojimo „AstraZeneca“ vakcinai. Lietuva lieka tarp dešimties iš 27 Europos Sąjungos šalių, kurios netaiko papildomo amžiaus ribojimo šiai vakcinai. Ministerijos teigimu, riboti amžiaus nerekomenduoja ir Europos Vaistų agentūra.
„Pagrindinė priežastis priimti tokį sprendimą buvo epidemiologinė situacija šalyje ir jaunėjantis gyventojų amžius, kurie užsikrečia koronaviruso infekcija. Ir matome jaunėjantį amžių ligoninėse. Atsižvelgdami į šią tendenciją ir priėmėme sprendimą“, – teigia kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Dar šią savaitę Valstybinė Vaistų kontrolės tarnyba pranešė, kad Lietuvoje „AstraZeneca" skiepijant tūkstančius žmonių, būtent po šios vakcinos skiepo užfiksuotos dvi sunkios reakcijos 27-erių ir 30 metų asmenims. Jiems pasireiškė itin reti ir sunkūs kraujo krešulių atvejai. o vienas iš asmenų dar iki šiol gydosi ligoninėje. Pasak onkoimunologo Mariaus Striogos, klinikiniai tyrimai rodo, kad „AstraZeneca" vakcina yra efektyvesnė ir saugesnė senjorams nei jaunimui.
„Klinikinis tyrimas atliktas Jungtinėse Valstijose, kur buvo įtraukta daug senjorų, parodė, kad bendroje populiacijoje „AstraZeneca“ vakcinos efektyvumas 76 procentai, o vyresniems nei 65 metų žmonėms 85 procentai. Saugumo profilis taip pat – tų itin sunkių ir itin retų atvejų išimtinais atvejais pasireiškė vyresniems žmonėms“, – sako onkuimunologas Marius Strioga.
Tiesa, jei gyventojai pasiskiepiję pirmąja „AstraZeneca“ doze, visgi persigalvos dėl antrosios skiepo dozės, rinktis kitos vakcinos jie negalės. Ministerija tvirtina, kad tokios galimybės nenumato ir skiepų gamintojai. O Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pirminį skiepijimo kursą išlaikyti to paties gamintojo vakcina.
„Tiek vakcinų gamintojai savo informaciniuose lapeliuose nenumato tokios galimybės, kad antra vakcinos dozė galėtų būti kito gamintojo. Taip pat mūsų šalyje nėra priimtas sprendimas, kad gyventojai galėtų rinktis kito gamintojo vakciną. Tad tokios galimybės kol kas nėra“, – teigia kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
O pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio, pirmąjį skiepą jau gavę jaunuoliai neturėtų panikuoti ir praeiti pilną vakcinacijos kursą.
„Tiems jauniems, kurie jau yra paskiepyti, antros dozės skiepijimas turėtų būti saugus, todėl, kad tos komplikacijos apie kurias yra kalbama, jos yra susijusios su pirmąja doze. O tai reikštų, kad net turėjusiems žymesnių reiškinių, aš nekalbu apie trombozės atvejus po pirmos dozės, antros dozės įskiepijimas galėtų būti saugus“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.
„Šioms adenovirusinio vektoriaus vakcinoms šalutiniai poveikiai po antro skiepo būna mažiau išreikšti nei po pirmo. Iš dalies tai yra dėl to, kad būna susidaręs imuninis atsakas ir prieš patį vektorių ir dalis to vektoriaus jau yra neutralizuojama dar jam nespėjus sukelti šalutinio poveikio“, – sako onkoimunlogas Marius Strioga.
Lietuva gegužės mėnesį turėtų sulaukti dar apie 40 tūkstančių „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Dėl „Vaxzevria“ skiepų Lietuva anksčiau kreipėsi ir į Daniją, kuri atsisakė savo šalyje gyventojus skiepyti šia vakcina. Netrukus Danijos pavyzdžiu pasekė ir Norvegija.
