Dublis numeris du prasideda su šypsenomis. Valdantieji vėl bando įteisinti partnerystę ir registruoja naują įstatymo projektą. Pirmą kartą nepavykus, keičiama taktika – pirmosiose gretose nematyti T. V. Raskevičiaus. O ir pats projektas išties gerokai pasikeitęs. Autoriai vadina jį kompromisiniu.
„Visi mes svajojome apie kitokią partnerystę, situacija Seime tokia, kokia ji yra, nenorime trypčioti vietoje, norime eiti į priekį. Tai čia yra žingsnis į priekį, ne atgal ir ne vietoje. Norim pokyčių, gaila, kad jie vyks lėčiau“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Šį kartą nenaudojamas net žodis „partnerystė“. Vietoj jo – civilinė sąjunga.
„Civilinė sąjunga apibrėžiama, kaip dviejų asmenų, partnerių savanoriškas susitarimas, registruotas teisės aktų numatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir/arba plėtoti ir apsaugoti tarpusavio santykius“, – komentuoja konservatorė Jurgita Sejonienė.
Tiesa, civilinę sąjungą sudarantys žmonės santykių įteisinti civilinės metrikacijos skyriuose, pavyzdžiui, santuokų rūmuose, negalėtų. Sąjungą tektų sudaryti pas notarą. Priešingai nei pernai teiktame projekte, nebus galima vienam iš partnerių pasirinkti antrosios pusės pavardę. Paties partnerystės apibrėžimo taip pat neliko.
„Akivaizdu, tai yra konservatyviausias kompromisas koks šioje situacijoje buvo įmanomas“, – tikina Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikiuosi, kad rinkėjai tai supras. Nes tai yra būtų labai svarbus kartu ir principinis žingsnis pradėti įstatymo svarstymą parlamente“, – sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Pakeitimai iš esmės yra simboliniai, nieko labai daug nereiškiantys, buvo atsisakyta nereikšmingų dalykų, kurie šeimos turiniui jokios įtakos nebedaro“, – kalba Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Projektu sprendžiamos ir praktinės, buitinės problemos, su kuriomis susiduria visos poros gyvenančios ne santuokoje – paveldėjimas, informacija apie partnerį iš gydytojų, turtiniai santykiai.
„Aš suprantu, kad oponentai iš karto sakys „bet čia apie gėjus, apie lesbietes“. Taip, ir apie juos. O ką, jie kitokie?“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Bet atrodo, kad dalis gėjų bendruomenės taip pat nėra visiškai patenkinti.
„Be abejo, jis nepilnai atliepia tai, ko mums reikia, bet jeigu mes galvojame realistiškai, kas vyksta Seime, mes puikiai suprantame, kad turbūt mes turime susitaikyti, kad toks variantas galimai gali praeiti Seime, o vėliau galbūt teks jį tobulinti“, – sako Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Nepatenkintas ir T. V. Raskevičius. Jis balsuos už šį projektą, bet savo parašo po projektu nedėjo.
„Mano parašo nėra ir nebus, nes aš visą laiką siekiau daugiau teisių kartu gyvenančioms nesusituokusioms poroms, o ne daugiau kompromisų. Ir man atrodo, kad teikiamas civilinės sąjungos įstatymo projektas yra pakankamai radikalus kompromisas“, – tikina T. V. Raskevičius.
Tiek V. Simonko, tiek T. V. Raskevičius neslepia – projekte labiausiai pasigenda simbolinių dalykų.
„Aktualiausi tie klausimai, kurie kels įvairių diskusijų, tai yra galimybės nebuvimas pasiimti bendrą pavardę, ir civilinės sąjungos registravimo vieta. Kad tai yra registruojama pas notarą“, – sako T. V. Raskevičius.
„Tas noras mus pastumti į antrą, ar trečią lygį šiaip tai yra diskriminuojantis, bet noriu pasakyti ačiū bent už tai, kad jūs leidžiate mums tikėtis artimiausiu metu bent kažkokio blogesnio, ar geresnio varianto, imsime viską“, – kalba V. Simonko.
Krikdemų flangas nenusileidžia, net ir šio, nors ir pavadinto kompromisiniu, projekto nepalaikys. Sako, kad tai atvers Pandoros skrynią.
„Čia klausimas yra valstybės santykis su tam tikru dariniu, sąjunga. Tai šioje vietoje partnerystės instituto ar civilinės sąjungos atsiradimas kuria prielaidas vienalytei santuokai atsirasti Lietuvoje. Tam negalime pritarti“, – tvirtina konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Visose Europos valstybėse, kurios priėmė partnerystę ar civilinės sąjungos įstatymą, po maždaug 8 su puse metų, statistiškai, buvo pritarta ir vienalyčių porų santuokoms, su įvaikinimu ir t.t.“, – sako P. Saudargas.
Projekto rengėjai skaičiuoja – be krikdemų koalicijoje surinks 60 balsų. Likusių ieškos opozicijoje. Seimo salėje dėl šio projekto pirmasis, pateikimo, balsavimas gali įvykti dar šią arba kitą savaitę.
Pernai partnerystės įstatymas neįveikė net šio barjero – pritrūko 2 balsų.
