Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo advokatas Gintautas Bartkus.
Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai, reikalaudami vienbalsiškumo iš savo frakcijos Seime narių, pareikalavo, kad frakcijos nariai balsuotų taip, kaip liepia partija, o ne taip, kaip liepia jų laisvas mandatas. Sakykite, ar šiuo atveju čia viskas gerai su demokratija?
Konstitucijos 59 straipsnis, 4 dalis labai aiškiai sako, kad Seimo narys privalo vadovautis savo sąžine, valstybės interesais ir Konstitucija, ir negali būti varžomas jokių mandatų. Taigi, jis turi taip vadinamąjį laisvą mandatą, kas reiškia, kad jis balsuoja taip, kaip jam iš tikrųjų geriausiai atrodo esą.
Ar galima šiuo atveju teigti, kad konservatorių prezidiumas galimai pažeidė Konstitucijos reikalavimus?
Taip teigti nebūtų labai drąsu ir teisinga, nes visgi yra keletas niuansų. Be abejonės, vienas dalykas aiškus – už tai, kad Seimo narys balsuoja ne taip, kaip balsuoja jo partija, atšaukti jo iš Seimo narių, išmesti negalima. Bet kai kuriuose parlamentuose yra tam tikra praktika, kai balsuojantis kitaip, negu liepia, patiria tam tikrus nemalonumus. Kraštutiniu atveju jis gali būti pašalinamas iš partijos, kai kada gali nukentėti, nes partija neteikia jam kažkokių pagalbos ar panašių dalykų.
Pats laisvas mandatas sako, kad Seimo narys negali būti dėl to pašalintas, bet atsakant į klausimą, ar jis privalo ar neprivalo vadovautis – ne, neprivalo, bet ar partija gali kažką daryti ar ne, štai čia jau mes pereiname į pilką zoną. Teisė šioje vietoje nelabai turi atsakymų.
Sakote, kad Seimo narys, kuris balsuoja kitaip, mąsto kitaip, negali būti šalinamas. Tačiau šiomis dienomis turime žinių apie tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, kuris kaip tik ir siūlė pataisas, neatitikusias Tėvynės Sąjungos generalinės linijos, bus šalinamas iš komiteto pirmininkų. Jei tai atsitiktų, kokia tai būtų žinia Lietuvai ir jos demokratijai?
Visų pirma, čia reikėtų pažiūrėti, ar tas laisvas mandatas netampa kažkokia fikcija. Kitaip sakant, mes turime laisvą mandatą, o realiai pasekmės yra tokios, kad Seimo narys yra taip suvaržomas, kad realiai privalo balsuoti vienu ar kitu būdu.
Tai tokia situacija būtų bloga. Bet jeigu mes pažiūrėsime, pavyzdžiui, į Anglijos parlamento taisykles, tai ten galėsime surasti panašių pavyzdžių.
Bet kas yra frakcija? Tai yra Seimo dalis, ar tai yra politinės partijos dalis?
Čia ir yra ta problema, kad staiga kažkokia politinė partija įtakoja Seimo nario balsavimą. Politinė partija tarsi nėra Seimo dalis, ar ne? Mes visi su tuo sutinkame. Iš kitos pusės, visiškai neseniai buvo paskelbtas tyrimas, kur viena Jungtinės Karalystės antropologijos profesorė užduoda klausimą – jeigu parlamento narys yra išrenkamas pagal sąrašą, tai žmonės balsavo ne už parlamento narį, o už tam tikrą politinę partiją. Tai kodėl ta partija negalėtų nurodyti, kaip jam balsuoti?
Bet mūsų Konstitucijoje apie Seimo narius pasakyta, kad tai yra tautos atstovai, o ne partijos atstovai. Tai, ką mes matome šiandien, kai partija reikalauja, kaip jie turi balsuoti, tai jie tampa partijos atstovais. Yra šita problema?
Taip. Kaip ir minėjau, svarbu, kad laisvas mandatas netaptų fikcija. Nes mes staiga galime sugalvoti tiek daug visokių apribojimų, kad jis neturės realaus laisvo mandato ir negalės balsuoti. Tai štai čia yra pats didžiausias pavojus.
Bet jau taip atsitiko, kaip matome.
Bet svarstant Konstituciją, buvo tokie siūlymai, kad Seimo narys balsuotų pagal rinkėjų valią. Buvo atmestas. Taip pat buvo siūlymas suformuluoti ne laisvą mandatą, o tai, kad Seimo narys turi balsuoti pagal politinės partijos sprendimą. Šitie siūlymai buvo atmesti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
