Ne kartą, kaip didžiausią savo darbo klaidą vadinęs ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą, prezidentas Gitanas Nausėda bando brėžti naujas linijas būsimai Vyriausybei. Interviu naujienų agentūrai BNS jis rėžė norintis dar prieš rinkimus žinoti kokius kandidatus į ministrus turi partijos.
„Pirmiausia, ne man turi nešti, turi pateikti visuomenei, visuomenė turi tai žinoti dar iki rinkimų ir pagal tai formuoti savo preferencijas. Po to, žinoma, kad formuojant koalicijas, mes atsižvelgsime į tą sąrašą taip pat. Bet pirmiausia tai turi žinoti rinkėjai“, – sako Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Dalis rinkėjų sako iš tiesų to norintys:
„Turbūt reikėtų taip daryti. Būtų lengviau, turbūt išsirinkti partiją, už kurią balsuosi. Pačiam rinkėjui apsispręst būtų lengviau.“
„Man čia neįdomu. Nu eisiu balsuot. Aš už Lenkiją, už lenką.“
„Gal ir norėčiau.“
„Žinokit aš nelabai domiuosi politika.“
„Manau, kad taip. Nu manau, kad kiekvienam žmogui būtų paprasčiau, kai žinotų kiekvieną kandidatą.“
„Iš esmės neturiu nuomonės šituo klausimu. Iš esmės šiuo laikotarpiu tikrai nesvarbu, nes nematau už ką balsuot.“
„Nebūtinai. Todėl, kad tai yra bergždžias reikalas. Vis vien kurie laimi, tie ir… lyderiai ir parenka, kartais būna koalicijos ir visai kitaip susidėlioja. Mum jau iš karto aišku už ką balsuot ir ką pasirinkt.“
„Būtų, jeigu aš visą sąrašą turėčiau.“
„Norėčiau. Nu, kad žinočiau už ką balsuoju, tiksliau.“
Dalis partijų atšauna, kad tokiame Nausėdos siūlomame žaidime nedalyvaus.
„Įvardinus vieną ar kitą be prezidento nuomonės, žinios ir gavus po to neigiamą atsakymą, tai žmogui, kuris pretenduoja irgi nėra labai malonu. Galbūt jis užima tam tikras pareigas ir jisai rūpinasi savo profesine reputacija. Todėl mes tikrai į tuos viešųjų ryšių žaidimus tikrai nesivelsim“, – pasakoja Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Šitą žaidimą, jeigu žaidimą kas nors pasiūlytų tokį vat, sudėkit visus ministrus tam tikrų sričių, mes tame žaidime nedalyvausime, nes nėra ką įrodinėti, mūsų darbai už mus šneka“, – teigia Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Aš manau, kad logiškas prezidento pasakymas ir tikrai natūralu būtų, kad partijos, kurios tikisi formuoti valdančią koaliciją iš karto įvardija savo strategines ministerijas ir galbūt kelis kandidatus į jas. Taip matyt ir žmonėms, rinkėjams būtų lengviau apsispręsti dėl to, kam atiduoti savo balsą“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalai savų kandidatų neslepia, nors įvardija ne visus. Aplinkos ministru jie mato Simoną Gentvilą, Ekonomikos ir inovacijų Simoną Kairį, jis taip pat pretenduotų ir į Kultūros ministrus. Vidaus reikalų ministru liberalai siūlytų Vitalijų Gailių, Sveikatos apsaugos Audrių Klišonį, Socialinių reikalų ir darbo Editą Rudelienę, Užsienio reikalų Petrą Auštrevičių, Krašto apsaugos Raimondą Lopatą, Žemės ūkio Viktorą Pranckietį, Susisiekimo Andrių Bagdoną. Šešėlinį ministrų kabinetą anksčiau turėdavo konservatoriai, tačiau šią kadenciją tokio nėra. O atskleisti, kas dabar pretenduotų į ministrus, partijos vadovybė nerado laiko.
„Prezidento iniciatyvumas ir raginimas partijas atskleisti kuo daugiau kortų, kuo daugiau rinkėjui suteikti tos informacijos, yra pakankamai neblogas, tačiau klausimas kiek partijos yra pasiryžusios tai daryti ir vien prezidento raginimo čia tikrai neužteks, nes tiesiog kai kurios partijos, aš manau, net neturi pakankamai žmonių į tuos postus“, – sako politologė Rima Urbonaitė.
Kalbėdamas apie būsimus ministrus Nausėda brėžia ir naują liniją – jis palaimins tik tuos ministrus, kuriuos matys, kaip galinčius įgyvendinti jo gerovės valstybės viziją.
„Kuomet susitiksime su konkrečiais ministrais, aš jau galėsiu pateikti savo raidos matymą ir savo akimis pristatysiu prioritetus, kurie bus svarbūs ateinančią politinę kadenciją. Diskusijoje su kandidatais į ministrus mes kalbėsime, ar mano nuostatos ir jų nuostatos atitinka ir ar iš esmės būtų galimas toks bendradarbiavimas“, – pasakoja G. Nausėda.
Politologė Rima Urbonaitė sako, kad prezidentas jau iš karto bando primesti savo pažiūras net nežinodamas kokią politinę kryptį pasirinks rinkėjai.
„Tai jūs įsivaizduokit hipotetiškai tiktai sakau, gali būti tokia situacija: pavyzdžiui, turim prezidentą, kuris, na, paimkit tokį atvejį ekstremalų, nepritaria tam, kad būtų leidžiami abortai. Ir išrenkama valdžia, beje lygiai taip pat legitimiuose rinkimuose, kuri yra liberali ir sako, kad abortų drausti nereikia. Tai dabar taip išeitų, kad ministras negali būti paskirtas, dėl to, kad nesutampa pažiūros“, – teigia R. Urbonaitė.
„Nebus taip, kad prezidentas vienas nuspręs kas ir kaip turi būti, jisai kartu spręs su valdančia dauguma, taip kaip buvo prieš keturis metus, taip bus ir dabar“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Nausėda taip pat pareiškė, kad formuoti Vyriausybė po rinkimų gali pavesti ir nebūtinai daugiausia mandatų iškovojusiai partijai.
