Dabar jie dėmesio centre, sulaukia šalies vadovų padėkų ir medalių, o Kabulo oro uoste, kaip sako patys, pirmiausiai galvojo, kaip saugiai atlikti skubią užduotį – išgelbėti bendradarbiavusius afganistaniečius nuo gresiančios mirties.
Chaotiškomis ir sudėtingomis sąlygomis, aplink aidint šūviams, Lietuvos kariai dirbo Kabulo oro uoste. Dešimt specialiųjų operacijų pajėgų karių kartu su Užsienio reikalų ministerijos diplomate gelbėjo afganistaniečių vertėjus, kurie padėjo per dvidešimt metų trukusią Lietuvos karių misiją Afganistane, mat jiems iškilo mirties grėsmė Afganistaną užvaldžius Talibanui.
Vienas Kabule dirbusių karių – Gintautas Ciunis. Jis rodė vietą šalia seno remonto angaro ir kariškų palapinių, kur dirbo lietuviai Kabulo oro uoste.
„Vyksta klyksmai, riksmai, bando atkreipti į save dėmesį, karts nuo karto pasigirsta šūviai. Daugybė kitų šalių karių. Atpažinti saviškius reikia, išsitraukti iš chaoso, kur laukia mūsų garsieji Gedimino stulpais, Vyčio kryžiumi, LTU raidėmis pažymėti visureigiai“, – sako jis.
Lietuviškasis vienuoliktukas Kabulą paliko likus vos valandai iki siaubingo savižudžio sprogimo kaip tik ten, kur mūsiškiai gelbėjo vertėjus. Kartu buvo ir majoras Saulius Kuizinas, kuriam ypač įstrigo nuo karo bėgančių vaikų akys.
„Mums tik išskridus, savižudis susisprogdino, – pasakoja Lietuvos karininkas Saulius Kuizinas. – Pats jautriausias (prisiminimas – aut. past.), kai matai vaikus, kūdikius, kurie ten gimė, jie bėga nuo karo, ieškoti geresnio gyvenimo."
Jau ir anksčiau dalyvavęs misijose Afganistane karininkas sako, kad šįkart pavojus gyvybei buvo itin didelis.
„Šį kartą buvo didesnis pavojus, kad gali kažkas nuo kalno pašaudyti, sviedinį numesti. Gal anksčiau mažesnis. Kai dabar ten tokia situacija, sudėtingiau, pavojingiau“, – teigia jis.
„Miegodavome mažai, po 2 val. Ne dėl nemigos. Didelis buvo darbo krūvis, visi buvome susikoncentravę, vykdėme savo funkcijas, baimei vietos nebuvo“, – atvirauja diplomatė Justina Jakavonytė.
Daug buvo ne administracinio darbo, o bendravimo su šeimomis, bandant jiems paaiškinti, kad jų Lietuvoje laukia.
Šiandien Kabulo vienuoliktuko nariai tęsia vizitus valstybinėse įstaigose. Prezidentas Gitanas Nausėda jiems skyrė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko ir Riterio kryžius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius. Dešimtys pareigūnų, Vilniuje derinusių evakuacijos operaciją, sulaukė padėkų ir savo vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio premijų.
„Tai žmonės, kurie prisidėjo prie planavimo, organizavimo, kontakto nuolatinio su afganais palaikymo, dėl to galėjome perduoti informaciją žmonėms, kurie vyko į vietą, susisiekė vietoje, kad galėtų organizuoti surinkimo operaciją. Žmonės, kurie buvo šešėlyje“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kai paskelbėme, kad darysime tokią operaciją, gavome labai daug prašymų, kreipėsi žmonės sakydami, kad buvo vertėjai. Dalis tokie buvo, bet dalis nebuvo, jiems turėjome atsakyti. Turėjo atlikti bazių patikrą, kurti planus, kaip perkelti į Lietuvą nepažeidžiant įstatymų“, – tikina operacijų grupės vadovas Andrius Purvaneckas.
Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio operacija Lietuvos kariuomenei – žmonių evakuacija iš krizės apimto regiono. Keturiais lėktuvais Lietuvoje nusileido beveik 200 afganistaniečių – 34 civiliai ir jų šeimų nariai.
