Sonata Vaicekauskienė – turbūt geriausiai žinoma Lietuvos antstolė. Išgarsėjo ji per Garliavos istoriją, kai Laimutei Stankūnaitei padėjo susigrąžinti dukterį. O po to, dėl didžiulio žmonių įsiūčio ir grasinimų, ilgiau kaip metus Vaicekauskienę saugojo policija. Antstolė įsitikinusi, kad jos profesija – viena nesaugiausių, ir pasakoja, kad klientų grasinimai – nuolatinis antstolių palydovas.
„Grasinimai, kad sieros rūgštim apipils – o kas pasakys, kad to tikrai nebus? Niekas negarantuos. Grasinama susidoroti su vaikais – netgi konkrečiai įvardijama, ar turi mergaitę, ar berniuką, jų lytys. Vadinasi, žmonės žino“, – sako antstolė Sonata Vaicekauskienė.
O dalis grasinimų baigiasi ir veiksmais. Antstolių rūmai suskaičiuoja apie pusantro šimto atvejų, kai skolų išieškotojai nukentėjo nuo smurtinių išpuolių. Valdžia pastaraisiais metais itin domisi antstolių veikla, tiesa, ne išpuoliais, o didžiuliais skolų išieškotojų pelnais.
Dar vasarą Teisingumo ministerija panaikino vieną iš antstolių pasipelnymo šaltinių – atlygį už papildomas išlaidas, t.y., paprasčiausią dokumento surašymą ar patikrinimą. Tokie pertekliniai antstolių veiksmai skolą žmogui galėdavo išpūsti net keliolika kartų, tarkime, nuo 30-ies eurų iki 300-ų. Dabar naują idėją turi Seimo Teisės teisėtvarkos komitetas.
Jo pirmininkė Agnė Širinskienė siūlo viešinti antstolių turto deklaracijas: „Užtikrinamas skaidrumas, leidžia visuomenei susipažinti su turto deklaracijomis, didina atsakomybę, atskaitomybę visuomenei.“
Vieša turto deklaracija reiškia, kad sąrašą, kokios vertės būstus, automobilius ar kitą turtą valdo asmuo, galima pamatyti tiesiog internete. Dabar viešas turto deklaracijas įpareigoti teikti politikai bei valstybės tarnautojai. Antstoliai prieš siūlymą stoja piestu.
„Ką tai duos skaidrumui pajamų išviešinimas? Ko klausiu, bandau, kad įrodytų, ką duos?“, – mano S. Vaicekauskienė.
A. Širinskienė atkerta, kad antstoliai vykdo valstybės jiems pavestas funkcijas, tad ir viešumas turi būti kuo didesnis. Antstoliai aiškina, kad, pamatę turto sąrašą, žmonės tik dar labiau juos puldinės: „Ir valstybei ganėtinai brangu saugoti antstolius, kurie atlieka savo funkcijas. Tas viešinimas tikrai saugumo nepridės ir abejoju, ar antstoliai savo jėgomis galės, išstengs apginti save, savo šeimos narius. Mes kalbam ne tik apie patį antstolį, kalbam ir apie kontorų darbuotojus.“
Be to, pasak Antstolių rūmų, šios profesijos atstovai būtų vieninteliai privačia veikla besiverčiantys asmenys, kurie privalėtų viešai deklaruoti turtą. Deklaruoti, kaip aiškina rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys, jie turi dabar, tačiau duomenis mato tik institucijos:
„Manau, kad jis yra diskriminacinis, skubotas, neapgalvotas. Siekiama „pažaboti“ antstolius, bet ką jie čia žabos – aš tikrai negaliu pasakyti. Turim pareigą deklaruoti ir deklaruojam kiekvienais metais, tiek patys, kaip antstoliai, tiek mūsų šeimos nariai.“
Antstoliai skundžiasi, kad, net ir pakviestiems į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, antstoliams net nebuvo leista pasisakyti. Beje, ir komiteto opozicijos atstovai A. Širinskienės siūlymo nepalaiko, esą pritrūko diskusijų:
„Iki šiol galiojusi tvarka, kai deklaruojame ir mes, ir teisėjai, prokurorai, advokatai, antstoliai ir advokatai, turbūt yra pakankama. Nebuvo pateikta argumentų, kodėl reikėtų išskirti iš tarnybų, kurios tiesiogiai susiduria su skolininkais, su teisės pažeidėjais, antstolius.“
Savo ruožtu A. Širinskienė antstolių aimanas, kad dėl viešumo juos ims puldinėti kerštaujantys klientai, vadina nerimtomis: „Neteko girdėti, kad asmuo būtų užpultas dėl to, kad jo deklaracija yra vieša.“
Planuojama, kad Seimo salę šis klausimas pasieks artimiausiu metu. Lietuvoje iš viso dirba 113 antstolių. Vidutinė jų alga per mėnesį didesnė nei prezidento – apie 10 tūkstančių eurų. Yra ir tokių, kurių uždarbis siekia ir 30 tūkstančių.