Toks Švedijos ir Suomijos pasirinkimas – tai Vladimiro Putino politikos rezultatas, kokio jis tikriausiai net ir baisiausiame sapne nesitikėjo, sako buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis.
Pasak A. Valionio, visos politikos priemonės, kurių imasi V. Putinas, duoda priešingą rezultatą. Jis norėjo suskaldyti transatlantinę vienybę, bet kaip niekada stipriai apjungė ne tik NATO nares, bet ir visas demokratinio pasaulio valstybes, likdamas sąjungoje su kelias odioziniais režimais.
V. Putinas norėjo lengvai užkariauti Ukrainą, nuversti demokratiškai išrinktą prezidentą ir sukurti sau palankų marionetinį režimą, tačiau Rusijos invazija taip stipriai suvienijo ukrainiečius kovai, kad antroji pasaulio kariuomenė baigia palikti visą galią Ukrainos kviečių laukuose.
V. Putinas norėjo atstumti NATO iki 1997 metų sienų, tačiau priartino šį Aljansą dar labiau – NATO kariuomenė greitai atsidurs Sankt Peterburgo pašonėje, o Rusijos siena su NATO pailgėja dar 1300 kilometrų.
Baltijos valstybėms tai irgi netikėta V. Putino dovana – dvi stiprios kariuomenės įsipareigoja, jei reikės, pagal penktąjį Vašingtono sutarties straipsnį, ateiti mums į pagalbą. Baltijos šalių gynybos planai bus perrašyti, sulaikymo ir apgynimo galia padidės, o „Suvalkų koridorius“ jau nebebus vienintele siaura jungtimi, per kurią pavojaus atveju ateis Aljanso pagalba.
Vieningame NATO narių pritarimo chore disonansu skamba Turkijos prezidento Erdogano balsas. Jis teigia negalintis pritarti šių šalių prisijungimui prie Vašingtono sutarties, nes jos esą remia kurdų teroristus.
Kokios yra NATO plėtros rezultatai regionui? Ką tai reiškia Lietuvai?
Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinokite A. Valionio komentare, esančiame straipsnio pradžioje.
