Kokios tai priežastys A. Valionis atskleidė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“.
Pone Valioni, ar iš tikrųjų Vokietija ar Prancūzija – tos didžiausios valstybės – yra silpnoji Europos grandis ir nėra linkusios veltis į realų karinį konfliktą su Rusija?
Kol kas čia nėra kalbama apie karinį konfliktą, mes turėtume atsargiau vartoti šiuos terminus. Paprasčiausiai čia yra atgrasymo ir stabdymo elementai. Kol kas aš tik taip galiu interpretuoti ir, jeigu Rusija sako, kad ji turi teisę visiškai, laisvai manipuliuoti savo karinėmis pajėgomis prie Ukrainos ar prie NATO sienų, tai yra jos avarinė teritorija, tai lygiai tokią pačią teisę reaguodama į jos nuomonę, kylančia grėsmę, turi NATO.
Kita vertus, Rusijos raudonos linijos baigiasi ties Rusijos siena ir kalbėti apie kokius nors ribojimus, kuriuos turėtų daryti Rusijos atžvilgiu NATO valstybės, tai yra beprasmiška.
Vokietija paminėtina ne tik todėl, kad atsisako teikti ginklus, bet ir todėl, nes ilgą laiką atsisakė praleisti Jungtinės Karalystės lėktuvus, kurie skrido į Ukrainą veždami ginklus. Jie sakė, kad čia reikia dviejų savaičių išduoti leidimus ir pan.
Mes matome absoliutų nenorą sustiprinti stabdymo elementą, kuris Ukrainoje būtų gaunant moderniausius ginklus, bet aš tik priminsiu, kad, kiek man pavyko susekti Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbą, tai bus keliasdešimt lėktuvų, pilnų modernios, šiuolaikinės gynybinės įrangos, kuri dabar kas dieną atvyksta į Ukrainą.
Taip pat aš nevartočiau tariamosios nuosakos „ukrainiečiai gintųsi“. Ukrainiečiai ginsis, jie nebe tie ukrainiečiai, kurie buvo 2014 metais ir kurie neįsivaizdavo, kad ateis Rusijos kariai, kaip jie manė, broliškos tautos kariai, jų žudyti.
Žaidimai ir toliau vyksta, bet žaidimai baigiasi. NATO valstybių ir Amerikos atsakymas bus artimiausiu metu, iki sausio mėnesio pabaigos. <...> Tas atsakymas jau aiškus ir iš visų tų susitikimų, kurie vyko Ženevoje, Vienoje ir Briuselyje, matome, kad atsakymas bus tvirtas, aiškus ir neigiamas.
Didžiosios NATO valstybės, kurios nori vaidinti savo vaidmenį, pirmiausia Vokietija, turėtų pasiekti bent jau tuos 2 proc. ginklavimosi išlaidų, kuriuos įsipareigojo pati Vokietija Britanijos NATO viršūnių susitikime.
O kaip vertinti Vokietijos veiksmus, nes NATO partneriams kyla abejonių?
Šis klausimas kyla ir mums, nes dabar Lietuvos teritorijoje yra Vokietijos kariai. Suvalkų koridoriuje iš abiejų pusių atsiradus didesniems Rusijos ir Baltarusijos kontingentams, gerokai reikėtų stiprinti pajėgas.
Abejoju, ar tai būtų vokiečių pajėgos. Jie tai motyvuoja ir istorinėmis aplinkybėmis, <...> bet, manau, kad viskas priklauso nuo realios grėsmės augimo. Taip pat kaip ir amerikiečiams, taip prancūzams ir vokiečiams tas 5 straipsnis NATO Vašingtono sutarties yra įpareigojantis adekvačiai reaguoti. Tai turėtų daryti ir Vokietija.
O ką reiškia, kai Vokietija nenori siųsti savo ginklų arba kitoms šalims neleidžia naudotis oro erdve?
Čia yra ne tik vidaus „penktoji kolona“, kuri ten veikia, ne tik tradiciniai Vokietijos ir Rusijos ryšiai, bet ir ekonominiai elementai. <...> Jie griežtai laikosi įstatymo ir verslas Vokietijoje labai stipriai paveikia užsienio politiką. Tie visi trys elementai daro, kad Vokietija yra tokia, kokia yra. Plius dar, kaip jie patys sako, istorinis kitų Europos valstybių patyrimas Vokietijos atžvilgiu, todėl jiems darosi būtinas tas atsargumas.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
