Savivaldybė pati sugaudyti pažeidėjų sako resursų neturinti, tačiau kaimynų prašo skųsti tuos, kurie per kaminą leidžia juodą taršų dūmą.
Vilnietės Ninos kieme – kalnas anglių. Jomis dviejų aukštų namui šildyti moteris apsirūpino dar gegužę. Nina sako, kad anglimis šildytis gerokai pigiau nei, pavyzdžiui, malkomis. Už tris tonas anglių visam šildymo sezonui ji sumokėjo apie 500 eurų.
„Buvo dar „saliarka“, kai dar buvo pigu, o dabar visą laiką anglimis kūrenam. Kiek metų? Kiek metų? Na, 30 metų maždaug“, – sako vilnietė Nina.
Vilniaus savivaldybė šiandien apsisprendė, kad nuo liepos 1-osios sostinėje bus draudžiama kūrenti anglis ir durpių briketus.
„O kuo kūrensim dabar? Jeigu dujos, tai labai brangu bus“, – tikina moteris.
Sostinės savivaldybės atstovai sako, kad jų tikslas – rūpintis žmonių sveikata ir mažinti taršą. „Šitos šildymo priemonės, kurios kenkia visų žmonų sveikatai, sąlygoja smogo atsiradimą, palaipsniui turi būti eliminuotos iš miesto gyvenimo“, – aiškina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Tiesa, iš pradžių Vilniaus savivaldybė siūlė anglimi ir durpių briketais uždrausti žmonėms šildytis jau nuo spalio pabaigos. Tačiau galiausiai draudimą atidėjo. Tai patinka ne visiems.
„Tai šis šildymo sezonas būtų pereinamasis laikotarpis, nes daug kas ir sako, kad žmonės jau yra nusipirkę tas pačias anglis ar durpes ir, sakykim, jau reikės jas leisti sukūrenti ir sunaudoti“, – teigia V. Benkunskas.
„Tai rodo, kad savivaldybė tiesiog nepadaro namų darbų. Tai mes dabar dar vieną žiemą iš esmės prarasime, tą taršą turėsime, o žiemą labai jaučiasi, tai koks to rezultatas?“, – klausia Vilniaus Tarybos narys Žilvinas Šilgalis.
Sostinėje anglimi ir durpių briketais šildosi per pusantro tūkstančio individualių namų ir apie 700 butų – iš viso apie puspenkto tūkstančio žmonių.
„O jeigu aš kūrensiu, tai ką? Bus bauda kažkokia?“, – domisi vilnietė Nina.
Baudos pažeidėjams jau numatytos – jos sieks nuo 40-ies iki 120-ies eurų. Savivaldybė sako, kad pati visų pažeidėjų tikrai nesužiūrės, todėl prašys kaimynų įskųsti tuos, kurie ir po draudimo šildysis anglimi ir durpių briketais.
„Ta metodika, kaip prižiūrėti, bus dar diskutuojama, bet pagrindas bus kaimynų rūpestis ir skundai, kai pamatys akivaizdžiai iš kamino einant juodą dūmą su atitinkamu kvapu“, – tikina Vilniaus vicemeras.
O ar skųstų savo kaimynus, žmonės nesutaria:
„Šiaip nesu iš tų žmonių, kurie skųstų kažkur kažką, bet dėl vaiko sveikatos galbūt ir tektų. Net nežinau, iš tiesų.“
„Kiekvieno reikalas yra asmeninis ir tikrina tegul tas, kas privalo tikrinti, o skųsti – ne.“
„Na, kaip dabar? Teisybę sakyti? – Taip. – Neskambinčiau. Neskųsiu. Aš – ne žmogus skundikas.“
„Jokiu būdu ne. Pavilnys yra neturtingas kaimelis. Ir ką čia dabar visus skųsi? Žmonės neturi kaip išgyventi.“
„Tikrai paskambinčiau ir tikrai praneščiau, nes žiemos metu, kai nėra vėjo, graužia ir akis, ir gerklę nuo tų dūmų.“
Savivaldybė ragina vilniečius šildytis malkomis ar biokuru, jungtis prie centrinės šildymo sistemos, bet žmonės sako, kad pinigų keistis šildymo sistemą neturi. Aplinkos projektų valdymo agentūra teigia, akd būdas gauti kompensacijai įsirengiant šildymo katilus arba šilumos siurblius yra.
„Maksimali kompensacinė išmoka gali siekti 14500 eurų, bet iš praktikos mūsų agentūra kompensuoja vienam projektui apie 5000-7000 eurų. Asmuo turi kūrenti taršiai – briketais, anglimi – ir keisti į mažiau taršų įrenginį“, – teigia agentūros atstovė Austėja Jonaitytė.
Vien šiemet agentūra gavo 3500 paraiškų šildymo katilų ir šilumos siurblių kompensacijoms gauti. 350 iš jų – Vilniuje.
