Nors ir privalomo kaukių devėjimo nebėra, ir orai atšilo, vilnietis Aistis lauke užsideda veido kaukę.
Kitaip užeis sloga, mat vaikinas alergiškas žiedadulkėms. Kol kiti drąsiai gali grožėtis pražystančiais medžiais, jis kelioms savaitėms gali į lauką išeiti tik būtinais atvejais. Ir taip kiekvieną pavasarį. Be kaukės padeda ir nereceptiniai vaistai. Dirbantis ir studijuojantis vaikinas pasakoja: vaikystėje nuo žiedadulkių ir dusdavo. Dabar tik sloga. Tačiau ir toks simptomas sukelia nepatogumų.
„Savotiškai net ir gėdos jausmas būna, jeigu sėdi auditorijoj ir nenori, kad labai smarkiai pradėtum čiaudėti. Tiesiog karts nuo karto pasišalini, išeini susitvarkyti reikalus šituo atžvilgiu“, – pasakoja vilnietis Aistis Kitovas.
Kam alergiška, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje tiriasi Audra. Ar nemalonius simptomus sukelia žiedadulkės, dar tik bus aišku.
„Besaikis čiaudulys, kuris kartojasi 20 kartų ir daugiau. Nebandžiau skaičiuot, bet įtariu, kad tiek. Tai LOR gydytojas sakė išsitirti nuo alerginės slogos. Tai dėl to atliekami tyrimai“, – kalba šiaulietė Audra.
Alergologai pastebi: pastaruoju metu vizitų padaugėjo. O kai kur laukti apsilankymo pas specialistą gali tekti ir mėnesį.
„Taip, besikreipiančiųjų sparčiai daugėja ir, kaip minėjau, alergijos išraiškos, susijusios su pavasariniais simptomais yra labai įvairios“, – teigia Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė Brigita Šitkauskienė.
Varvanti nosis, čiaudėjimas, pasak gydytojų, yra dažniausi simptomai, tačiau tai gali būti ne viskas.
„Akių paraudimas, perštėjimas, ašarojimas. Ir netgi gali pasireikšti tokie bendri nuovargio simptomai ir kartais nežymus kūno temperatūros pakilimas“, – aiškina B. Šitkauskienė.
„Neretai, jeigu tai būna šiltas pavasaris ir didelis, gausus žiedadulkių skaičius žmonės jaučia bronchinės astmos simptomus“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės alergologė Jūratė Greičiuvienė.
Tad gydytojai rekomenduoja kreiptis į juos net turint menkiausių įtarimų dėl alergijos. O kiek žmonių kenčia nuo alergijos žiedadulkėms? Gali būti, kad tokių žmonių Lietuvoje yra iki trečdalio.
„Aplinka kinta, bet labiausiai čia yra problema imuninės sistemos, jeigu taip galima pasakyti. Ji yra pernelyg stipri, neturi labai prieš ką daug kovoti ir pasirenka tai, kas yra aplinkoje labai dažnai sutinkama“, – teigia Santaros klinikų alergologė Laura Malinauskienė.
„Ir atrodo, kad ligoniai kaip ir visi turėtų būt, kurie serga šienlige, pažįstami, tačiau mes vis nemažai atrandam naujų. Nemažai yra vaikų tarpe“, – tvirtina J. Greičiuvienė.
Demonstruojama, kaip veikia išmanusis oro valytuvas. Susidomėjimas tokiais įrenginiais, kaip pardavėjai sako, auga. Nemaža dalimi dėl to, kad alergiški žmonės ieško būdų, kaip išvengti žiedadulkių.
„Žmonės praktiškai nuolat ateina, klausia. Vėlgi: ar jisai man padėtų nuo žiedadulkių, pavyzdžiui, pas mane yra gyvūnų, ar man tiesiog padėtų išvalyti orą“, – kalba „Xiaomi“ vadybininkas Žygimantas Zdanevičius.
Specialistai akcentuoja: augalai – nuo didžiausio iki mažiausio – skleidžia ne tik dažniausiai nepastebimas žiedadulkes, bet ir kitokias daleles, kuriomis dauginasi. Jos taip pat sukelia alergiją. Ar nuo žiedadulkių ir kitų alergijas sukeliančių dalelių galime apsiginti? Gamtos tyrėjai atsako: tai neįmanoma.
„Tai be žiedadulkių tikrai žiedai negalėtų gyventi. Ir mes, žmonės, taip pat neturėtume vaisių, neturėtume tų žiedinių augalų, negalėtume kvėpuoti, gyventi ir maitintis“, – sako gyvybės mokslų centro lektorė Audronė Meldžiukienė.
Medikai užsimena, kad slėptis nuo žydinčių augalų – ne vienintelis būdas išvengti alergijų simptomų.
„Nuo rudens pradedame leisti arba žmogus geria tas žiedadulkes, kurioms jis yra alergiškas, ir po truputį pripranta. Tai yra gydymo būdas labai geras. Aišku, nešimtaprocentinis efektyvumas, kaip ir niekas negali, bet iki 80 procentų, 70 procentų“, – teigia L. Malinauskienė.
Medžių žydėjimui atslūgus, kyla nauja – pievų žydėjimo – banga, kuri turėtų tęstis iki birželio vidurio. Rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje laukia dar viena alergijų pikas, nes sužydi piktžolės.
