Vilniaus centre įsikūręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras užsiima praėjusio amžiaus skaudžių šaliai laikotarpių, įvairių okupacijų ir pasipriešinimų joms, istoriniais tyrimais. Tačiau už jo sienų atmosfera taip įkaito, kad dalis centro istorikų pareiškė – pernai pradėjęs dirbti centro vadovas siekia vykdomus mokslinius tyrimus politizuoti ir ideologizuoti.
„Istorikai, turintys daktarų laipsnius ir ilgametę patirtį, negali savarankiškai suformuoti išvadų, jomis abejojama, abejojama istorikų kompetencija ir abejojama iš pusės tų žmonių, kurie galbūt iš tikrųjų yra eruditai, bet daugiau publicistai, o ne akademinius tyrimus darantys istorikai“, – sako centro tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys. Jam antrina ir centro istorikė Mingailė Jurkutė.
„Jeigu istorikai yra nušalinami nuo strateginių sprendimų priėmimo įstaigoje, jeigu sistemingai yra užmirštama pakviesti vadovus į susitikimus, tuos, kurie svarbūs, kur nusprendžiamos tyrimų kryptis, strateginė plėtra“, – teigia ji.
Centro vadovas Adas Jakubauskas atkerta – nepasitenkinimas kilo dėl to, kad jam pradėjus darbą praėjusią vasarą, jis ėmėsi peržiūrėti darbuotojų darbus ir jų efektyvumą.
„Kai kurie žmonės nelabai galėjo pasakyti, ką veikia centre, buvo kitokių bėdų, todėl buvo labai svarbu įstaigą pakelti į kitą lygmenį. Atliekant reformas visada, bet kurioje visuomenėje, atsiranda nepatenkintų“, – aiškina jis.
Valstybės saugumo departamentas yra perspėjęs, kad rusų propagandistai bando sumenkinti ir apjuodinti Lietuvos istoriją. Ir nors istorikai sutinka, kad atkirtį galima duoti tik išsamiais ir objektyviais tyrimais, jiems kliūva, kad juos kažkas moko dirbti.
„Jeigu yra pasisodinami mokslų daktarai, lauko ekspertai, ir juos moko atėję žmonės, kurie nėra šito lauko ne tik specialistai, bet dažnas mėgėjai, dirbti, kaip reikia dirbti su sovietiniais šaltiniais. Kaip reikia ruošti produktą, kad jis būtų tinkamas propagandiniams karams“, – teigia M. Jurkutė.
Bet pripažįsta – klastoti ar politizuoti istorijos niekas neverčia.
„Neteisingų išvadų parašymo nebuvo liepiama, bet labai kartais į mūsų rengiamas istorines archyvines pažymas buvo priekabiai žiūrima ir ypač iš buvusio vyresnio patarėjo Valiušaičio pusės“, – sako A. Bubnys.
A. Jakubauskas prideda, kad įstaiga neturi būti politizuota, mat centras tiria istoriją, kuri privalo būti nešališka.
„Tai be jokios abejonės, tie kaltinimai, kurie čia yra teikiami, mano galva, yra laužti iš piršto“, – sako įstaigos vadovas.
Istorikų nuoskaudas išklausė Seimo pirmininkė ir komitetų vadovai, tačiau direktoriaus nušalinti neskuba.
„Seimo valdybos grupėje, į kurią įeitų tiek politikai, tiek ekspertai autoritetingi, galėtų būti vienas iš tų forumų, kuriuose mes galėtume svarstyti šią susidariusią situaciją, kuri tikrai kelia nerimą“, – sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad neišgirdo faktais paremtų argumentų. „Aš neišgirdau nė vieno atvejo konkretaus, kur buvo bandoma politizuoti. Konkretaus atvejo, kažką įrašyti, akcentuoti, to aš neišgirdau“, – teigia jis.
Pykstantys istorikai reikalauja, kad centrui taip pat vadovautų istorikas. Adas Jakubauskas yra pedagogas ir politologas. Bet jis atrėžia, kad centrui jau anksčiau vadovavo nebūtinai istorijos mokslus baigusieji. O, pavyzdžiui, garsiausiam pasaulyje, Izraelyje esančiam Jad Vašem Holokausto muziejui, kuris užsiima ir moksliniais tyrimais, vadovauja karininkas, atsargos generolas ir rabinas.
Jakubausko kandidatūrą pernai pateikė tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis rėmėsi Laisvės atminimo kovų komisijos siūlymu, kuriai vadovavo valstietis istorikas Arūnas Gumuliauskas. Ir nors apie patriotinės šalies istorijos įtvirtinimą daugiausia kalba konservatoriai, jų atstovai buvo priekabiausi prie kandidato. Tačiau jį palaikė konservatorius Emanuelis Zingeris.
O slaptu balsavimu jam savo paramą išreiškė 71 parlamentaras, 15 buvo prieš, o 8 susilaikė. Nepatenkintus centro darbuotojų palaiko ir kiti šalies istorikai – iš Vilniaus, Klaipėdos bei Vytauto Didžiojo Universitetų, jie, o taip pat ir istorijos instituto mokslininkai paskelbė nebendradarbiausiantys su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
