Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Darius Rauba buvo vienas pirmųjų lietuvių, užsikrėtusių koronavirusu. Kovo mėnesį virusas jo gyvenimą gerokai pristabdė net trims savaitėms.
„Galima sakyti, kad tai buvo lengva – vidutinio sunkumo forma. Karščiavimas kelias dienas su galvos skausmais, su temperatūra, su uoslės sutrikimais, su skonio sutrikimais, kaulų laužymu, bet ten nebuvo tai, kad deguonies koncentracija stipriai labai krito“, – sako persirgęs koronavirusu Darius Rauba.
Išsigydęs virusą, medikas toliau tęsė darbus ir, kaip sako, „plikomis rankomis“ gydė pacientus. Tačiau praėjusią savaitę, po ligos praėjus aštuoniems mėnesiams, jis pasidarė antikūnų tyrimą. Jis parodė, kad gydytojo organizme antikūnų prieš koronavirusą jau nebėra, tad teoriškai jis ir vėl gali užsikrėsti.
„Mūsų specialybė tai ypatingai pavojinga yra, kadangi turime tiesioginį kontaktą. Žmogus ir kvėpuoja, ir kosėja, ir čiaudi. Na, bet kaip ir kare turbūt kiekvieną dieną kulkos šaudo, laksto. Tu pripranti. Tu pasikliauni savo amžiumi, tuo, kad tu neturi kažkokios patologijos ir gydai, ir pasitinki tą ligonį“, – pasakoja D. Rauba.
Pakartotinius užsikrėtimo atvejus fiksuoja pasaulio mokslininkai.
„Tai buvo tokie atvejai, kai žmonės persirgo pavasarį virusu, tada jis buvo šiek tiek kitoks, nes virusas po truputį keičiasi, vyksta jo evoliucija. Ir tie žmonės, kurie pakartotinai užsikrėtė, jie tiesiog užsikrėtė pakitusiu šiek tiek virusu“, – teigia imunologė Aurelija Žvirblienė.
O organizmo reakcija į pakartotinę kovą su koronavirusu gali būti dvejopa.
„Buvo tokių atvejų, kurie antrą kartą prasirgo lengvai arba be jokių simptomų, bet buvo ir tokių atvejų, kada tas antras kartas buvo dar sunkesnis, nes antikūnai kartais gali sukelti tokią reakciją, kuri vadinasi nuo antikūnų priklausomas sustiprinimas infekcijos“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Ar pakartotinių užsikrėtimų buvo Lietuvoje, tikslių žinių kol kas nėra.
„Kad po neigiamų testų vėl būdavo teigiami, tai tikrai taip. Ir medikai tokį ne vieną atvejį turi“, – sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tačiau medikai ministro įvardintus atvejus linkę vadinti ne pakartotiniais, o tęstiniais.
„Yra neigiamas. Po to atvyksta, tarkim, po mėnesio ar dviejų savaičių, ir vėl yra teigiamas. Tai yra tęstinis atvejis. Be abejonės, kad tai joks ne pakartotinis. Tai yra tas pats dar išlikęs kurį laiką teigiamas. Mes du su puse mėnesio, berods, turėjom ilgiausią atvejį, kuris yra išlikęs dar teigiamas“, – pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
Ir tokioms staigmenoms, kai vieną kartą koronaviruso testas neigiamas, o kitą jau teigiamas, įtakos turėti gali tiek organizmo ypatybės, tiek testavimo klaidos.
„Tai yra organizmo reakcija, galbūt ir paėmimo kartais būna tepinėlių metodika ne tokia. Galbūt kažko išgėręs ar pavalgęs pacientas. Įvairiai būna“, – teigia V. Janušonis.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai ištyrė, kad persirgus koronavirusu susidarę antikūnai organizmą saugo tik maždaug pusę metų. Tokią išvadą jie padarė du kartu ištyrę kraują šimtui koronaviruso židinyje, Nemenčinės įmonėje, dirbusių žmonių. Kraują tyrė birželį ir spalį.
„Visi tie, kurie pirmą kartą nustatėme, kad turi antikūnų, tebeturėjo antikūnų. Įdomu tai, kad antikūnų turėjo, kai ir po dviejų mėnesių tyrėme, taip pat ir tie žmonės, kurie neturėjo jokių simptomų arba labai lengvus simptomus jautė“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Visgi virusu persirgusio gydytojo Dariaus Raubos pavyzdys rodo, kad tirtų asmenų organizme antikūnai, tikėtina, ilgai nebeužsiliks. Tačiau mokslininkai sako, kad nors ir yra tikimybė užsikrėsti koronavirusu antrą kartą – ji nedidelė. Mat persirgusiam asmeniui išsivysto ir ląstelinis imunitetas, už kurį atsakingi vaidinamieji T limfocitai.
„Jų dėka yra užtikrinama imuninė atmintis. Ir jeigu žmogus užsikrečia antrą kartą, antrą kartą patenka į jo organizmą koronavirusas, jos gali duoti signalą ir žmogaus imuninė sistema gali vėl iš naujo pradėti gaminti didelį kiekį tų apsauginių antikūnų, kurie turėtų neutralizuoti tą virusą įsibrovėlį“, – sako infektologas Arvydas Ambrozaitis.
Visgi tai, kad organizmas imunitetą prieš koronavirusą išlaiko vos kelis mėnesius, reiškia, kad nuo COVID-19 teks skiepytis sezoniškai.
„Tiems, kas galvoja, kad pasiskiepijimas bus visam gyvenimui, vargu bau. Imunitetas formuojasi mėnesiams, ne metams. Tai yra panašu į sezoninį susirgimą, kaip kad yra gripo virusas arba susirgimas. Turėsime susitaikyti su tuo, kad turėsime nuo COVID-19 skiepytis taip, kaip nuo gripo“, – pasakoja A. Veryga.
Šiuo metu patvirtintos vakcinos nuo koronaviruso nėra, tačiau jau dvi skirtingos farmacijos milžinės – „Pfizer“ ir „Moderna“ yra paskelbusios apie išrastas vakcinas, kurių veiksmingumas siekia 90-95 procentus.
