O tuo metu Ukrainos kariuomenei išseko turėtos amunicijos atsargos ir tenka kliautis vien sąjungininkų tiekiamais ginklais. O šių taip pat trūksta. Artilerijos kare Rusijos persvara – penkiolika haubicų prieš vieną, ir Rusija šį karą laimi. Tokias nesmagias žinias skelbia Ukrainos žvalgyba, jai pritaria šaltiniai Amerikos kariuomenėje.
Kasdien, anot Zelenskio patarėjo Mychailo Podoliako, žūsta nuo 100 iki 200 ukrainiečių. Daugiausia kraujo ukrainiečiai dabar lieja kovodami dėl kiekvieno namo ar kvartalo Severodonecke, Luhansko srityje. Ten vieną dieną į priekį pasistumia ukrainiečiai, kitą rusai.
Ukrainos kariai pozicijas gina ir Niujorke. Ne tame, kuris už Atlanto. Tai Niujorko gyvenvietė Donecko srityje. Maždaug 10 tūkst. gyventojų miestelis.
„Ką tik šaudžiau į priešą. Jie šaudė į mus, tad teko atsakyti“, – pasakoja 37-erių Ukrainos karys Oleksiy.
Vyrai tikisi, kad greit karas pasibaigs: „Jie atėjo kariauti už pinigus, o mes giname šalį. Tuo ir skiriamės. Taigi jiems derėtų grįžti namo.“
Deja, rusai niekur nesitraukia. „Situacija fronte smarkiai nepasikeitė. Severodoneckas, Lysičianskas ir kiti Donbaso miestai, kurie dabar yra pagrindiniai okupantų taikiniai, laikosi“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Laikosi, bet, panašu, itin sunkiai. Ukrainos žvalgyba atskleidžia, kad jiems fronte jau trūksta amunicijos kariauti prieš kur kas gausiau aprūpintus rusus. Informaciją patvirtina ir šaltiniai JAV kariuomenėje. Ukraina esą jau kone išeikvojo turėtas rusiškas ar sovietinių laikų ginkluotės atsargas, tad dabar yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkų paramos. Ir neretai tenka kliautis vien vakarietiškais ginklais, kaip šios 155 mm amerikietiškos haubicos.
Ukrainoje dabar vyksta artilerijos karas, ir Ukraina jį, deja, pralaimi. Kyjivas per dieną išnaudoja 5–6 tūkst. sviedinių ir jų atsargos senka. Viena ukrainiečių haubica, anot Ukrainos žvalgybos, kovoja prieš 10–15 haubicų okupantų pusėje.
Ką su Ukraina pasiryžęs padaryti Putinas – akivaizdu retuose kadruose iš Mariupolio pašonės. Ukrainiečiai skelbia, kad prancūzų žurnalistams pavyko pakliūti į vieną iš masinių kapaviečių, kurias iki šiol pasaulis matė tik per palydovines nuotraukas ir buvo sunku įsivaizduoti šio siaubo mastus.
Anot žurnalistų, visa ši teritorija – tai viena didelė masinė kapavietė. Ant žemės kauburių – bevardės lentelės su numeriais. Vien šioje vienoje masinėje kapavietėje – maždaug 3 tūkst. aukų, atidavusių gyvybes dėl Putino imperialistinių svajonių.
Putinas keliavo į užsienį ir pastebėta labai įdomi detalė
Penktadienį su naujuoju Turkmenistano prezidentu Serdaru Berdymuchamedovu susitinkantis Putinas – dar vakar save besimėgaudamas lygino su Rusijos caru Petru I-uoju, karais ir krauju plėtusiu Rusijos imperiją.
Didybės manijos Putinui tikrai netrūksta, o štai rusų žurnalistai iš „Proekt“, kartu su prancūzų žurnalu „Paris Match“ straipsnyje „Putino liga: gandas ar auglys?“ skelbia, kad jam netrūksta ir sveikatos problemų. Žurnalistai išsiaiškino, esą Putiną užsienyje einantį į tualetą lydi saugumietis, kuris surenka savo „fiurerio“ išmatas ir grąžina jas į Rusiją.
Pavyzdžiui, 2019 m., kai Putinas Eliziejaus rūmuose, Paryžiuje, dalyvavo derybose dėl taikos Ukrainoje – jį į tualetą lydėjo net šeši apsaugininkai. Galimai vienas jų su savimi nešasi ir smirdantį krovinį.
Straipsnyje teigiama, esą už išmatų surinkimą atsakingas pareigūnas Putiną lydėjo ir per vizitą į Prancūziją 2017 m. ir 2019 m. Saudo Arabijoje. Esą jis Putino išmatas deda į specialius maišelius, o vėliau į specialų lagaminą. Putinas, anot straipsnio autorių, bijo, kad kas nors ištirs jo išmatas ir sužinos jo tikrąją sveikatos būklę.
Šiemet buvo pasirodžiusi ne viena publikacija, kurioje svarstoma, jog Putinas serga sunkia vėžio forma ir jau greitai mirs.
O kol Putinas ir jo pakalikai dar valdžioje, Rumunijoje šiandien vykstančiame Rytų Europos šalių – Bukarešto devyneto – viršūnių susitikime lyderiai tariasi, kokius sprendimus reikėtų priimti per vėliau šį mėnesį Madride vyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.
„Tai tie akcentai, žinoma, pirmiausia yra didesnis karinis buvimas sąjungininkų mūsų šalyse, rytiniame flange pirmiausia. Tai atvirų durų politika ir pirmiausia atviros durys Švedijai ir Suomijai, kurios jau pateikė savo paraiškas įstoti į NATO. Ir tikiuosi, kad sprendimas bus teisingas ir pozityvus“, – sako LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
O generalinio sekretoriaus pavaduotojas dienraščiui „Politiko“ atskleidė, kad Madride bus priimti istoriniai sprendimai dėl pagalbos Baltijos šalims: tiek sausumos, tiek jūrų ir oro gynyboje. Vokietijos kancleris jau pažadėjo sustiprinti Lietuvoje dabar dislokuotą NATO batalioną iki brigados dydžio.
Rytų ir šiaurės Europoje šiuo metu vyksta ir karinės pratybos. Ne tik Lietuvoje. Mūsų broliai Latviai Baltijos jūros pakrantėje mokosi naudoti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas. Karines pratybas rengia ir Lenkija. Kartu su britais lenkai mokosi naikinti sovietų gamybos naikintuvus, sraigtasparnius ir kitus orlaivius.
