Vyriausybės pasitarime kol kas tik iš dalies pritarta 5G atsiradimo Lietuvoje projektui, mat Saulius Skvernelis paliepė susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui iki kito posėdžio penktosios kartos ryšio diegimo gaires patobulinti. Planuojama, kad pirmosios 5G antenos iki 2022 metų turėtų išdygti bent viename iš penkių Lietuvos didmiesčių, o iki 2023 visuose miestuose.
O paskutiniame etape – iki 2025-ųjų, ryšys atsiras oro ir jūrų uostuose, tarptautiniuose sausumos koridoriuose, geležinkeliuose. Tiesa, prieš diegiant ryšį dar bus vertinamas jo saugumas tiek dėl grėsmių valstybei, susijusių su šnipinėjimu ar nedraugiškų šalių įtakos, tiek ir dėl poveikio žmonių sveikatai. Nors pastaruoju metu apie internete pasklidusius gandus ir sąmokslo teorijas, kad 5G ne tik gali sukelti vėžį, bet ir pasitelkus ryšį žmonės esą bus kontroliuojami, dauguma mokslininkų paneigė, ministras Jaroslavas Narkevičius tikina, kad tyrimai reikalingi visuomenei nuraminti.
„Yra įvairių, ypatingai dabar, interpretavimų, bet ir dėl to irgi siekiame nustatyti teisinį reglamentavimą, kad galėtų valstybė galėtų peržiūrėti, vertinti žmonių sveikatai galbūt ir nepagrįstus poveikius“, – sako ministras Jaroslav Narkevič.
Diskusijos dėl 5G ryšio daliai žmonių jau spėjo sukelti psichozę. Štai Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose ir kai kuriose kitose šalyse sąmokslo teorijomis įtikėję žmonės ėmėsi vandalizmo. Net vidury baltos dienos ryšio antenos buvo padegamos ir kitaip apgadinamos.
Fizikos profesorius Jonas Grigas sako, jog nepaisant naujosios technologijos naudos, žmonės esą turi pagrindo nerimauti, mat 5G bangos skiriasi nuo senojo 4G.
Penktosios kartos ryšio elektromagnetinės bangos yra aukštesnių dažnių ir jas slopina įvairios kliūtys, tad bokštus teks statyti didesniu tankumu, arčiau gyventojų.
Tuo metu fizikas Sergejus Orlovas pritaria, kad naujosios kartos bangos išties skiriasi nuo senųjų, ir būtent saugumu. 5G bangos trumpesnės arba mažesnės, tad agresyviai neskrodžia žmogaus organizmo, mažiau įsiskverbia į žmogaus kaukolę, o ir antenos būtų statomos ne arčiau kaip kilometro atstumu viena nuo kitos. Jis taip pat primena eksperimentą su žiurkėmis, kuomet graužikai buvo apšviesti didžiuliais kiekiais elektromagnetinių bangų.
„Aukštesnių dažnių magnetinės bangos yra labiau slopinamos medžių, išsklaidomos namų konstrukcijų, todėl antenas miestuose teks statyti žymiai dažniau, vos ne prie kiekvieno namo. To rezultate labai padidės elektromagnetinė tarša“, – pasakoja fizikas Jonas Grigas.
„Kontrolinė grupė žiurkių mirė anksčiau nei ta, kuri buvo apšvitinta. Tos žiurkės, kurios buvo apšvitintos gyveno ilgiau. Vėžio tam tikrų požymių buvo aptikta, bet dozės buvo tokios žvėriškos, kad grubiai tariant žmogaus analogijoje mes turėtumėme tą vargšelį žmogų patalpinti tarp penkių bokštų ir taip jis gyventų visą savo gyvenimą“, – teigia fizikas Sergejus Orlovas.
Nors sąmokslo teorijų sekėjų mėgstamas fizikas Jonas Grigas neteigia, kad 5G gali sukelti koronavirusą, kitų ligų pavojų įžvelgia. O štai Sergejus Orlovas atrėžia, kad vartojant be saiko gali pakenkti absoliučiai viskas. Fizikas taip pat priduria – per kiek daugiau nei 20 metų įrangą prižiūrintys, kitaip tariant, dirbantys prie pat antenų, inžinieriai ar kiti darbuotojai vėžiu bei kitomis ligomis neserga dažniau nei kiti planetos gyventojai.
„Nejonizuojanti elektromagnetinė spinduliuotė sukelia įvairias ligas. Vidaus organų, lytinių liaukų, širdies, visokias nervų ligas, įskaitant ir vėžį“, – kalbėjo J. Grigas.
„Pasaulinė sveikatos organizacija 5G įtraukė į 2B kancerogenų klasę, tačiau žmonės apsiramina, kai pasakai, kad toje pačioje klasėje yra ir kava. Grubiai tariant, jei geri daug kavos, grėsmė susirgti vėžiu yra ta pati, kaip ir įjungus bokštelį turint telefoną. Toje pačioje grupėje yra daug produktų, kuriuos naudojame kasdien – cukrus, konservai“, – sako S. Orlovas.
Sostinėje kalbinti tautiečiai taip pat nesiburia į vieną stovyklą:
„Mums tai nėra skirtumo. Galbūt geresnis internetas bus.“
„Galbūt statyti tuos bokštelius toliau nuo gyvenamųjų namų. Aš už.“
„Ar nepakanka mums šito ryšio kasdieniam vartojimui? Gal aš nešiuolaikiškai mąstau, bet man jo pakanka.“
„Kai nežinai tai yra baisu. Kažkada kai atsirado vidaus degimo variklis visi sakė, kad arklių nebebus, bet arkliai tai yra.“
„Nemanau, kad kažką sunaikins, manau, kad kaip tik pridės kažkokios vertės. Nebūtinai turi naikinti nauji dalykai atsirandantys.“
Nuo pat pirmojo mobiliojo telefono sukūrimo ir kaskart atsirandant naujesnėms technologijoms, kuriami mitai apie elektromagnetinių bangų išskiriamą šilumą, kuri kone išlydo smegenis. Fizikas Sergejus Orlovas siūlo štai tokį pavyzdį – jei 800 vatų galios mikrobangų krosnelėje kiaušinį iškepsite per 3-5 minutes, o 50 vatų galios gali nė nepakakti ištirpdyti ledo gabaliukui, tad kokią grėsmę gali sukelti mobilusis telefonas, kurio galia dažnai nesiekia vieno vato.
„Jei mes su ketvirčiu vato bandysime iškepti kiaušinį, tai mums prireiks ne penkių minučių, bet mes visa amžinybę kepinsime. Tas šiluminis poveikis yra toks mažas, kad mūsų ausis greičiau įkaista nuo to, kad prietaiso, telefono viduje teka srovės ir prietaisas kaista, bet ne nuo spinduliuotės, 5G“, – pasakoja S. Orlovas.
Fizikai primena, kad naujosios kartos ryšys bus net 20 kartų greitesnis už 4G, taip pat bus kur kas galingesnis. Jei tam tikroje teritorijoje vienu metu gali veikti šimtai tūkstančių prie 4G prisijungusių įrenginių, tai su 5G šis skaičius išaugs iki milijonų. Taip pat sumažės delsa, kitaip tariant, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje esantis chirurgas galėtų realiu laiku, be milisekundinio vėlavimo atlikti nuotolinę operaciją Lietuvoje esančiam pacientui.
